tag:blogger.com,1999:blog-80244978658623869612024-02-07T04:37:12.264+02:00Šeimos genealogija<a href="http://seimosgenealogija.blogspot.com/2013/03/audejai.html">Audėjai</a> Surgėlai Mažeikai Didžiokai <a href="http://seimosgenealogija.blogspot.com/2012/01/paplauskai.html">Paplauskai</a> Brilinskai Rinkevičiai Jelenskai Mučiniai Rininskai Rutkauskai Gudoniai Remeikai Lukšai Pivoriai Romaškai Jovaišai Survilai Damuliai Daniai Zibalai Kavaliauskai Andriukaičiai Andriejūnai Bagdonai Astikai Dikai Sviderskai Gudelskiai Lipeikai Mažuliai ...<br>
<br>
Širvintos Širvintų rajonasR. A.http://www.blogger.com/profile/14469281602011711473noreply@blogger.comBlogger2125tag:blogger.com,1999:blog-8024497865862386961.post-74714286256038041382013-03-26T20:19:00.016+02:002024-01-03T13:18:43.108+02:00Audėjai<div dir="ltr" style="text-align: left;" trbidi="on">
<div dir="ltr" style="text-align: left;" trbidi="on">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div style="text-align: right;">
</div>
<div style="text-align: right;">
</div>
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><br />
<br />
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi14-kW6g-iUHCYUAuCmN-OMG9VR8qLpxoTek3OdpZQhQd8yTS61m7JeMjoXidUQ-qrQATzh1p4he8yVNZnwL2R7wd8QUT0LpXBIsO2eGVLvrVGOSvYOYCgQjPDS_GbUwSmB8miszav340/s1600/2011-07-28+087.jpg" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="150" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi14-kW6g-iUHCYUAuCmN-OMG9VR8qLpxoTek3OdpZQhQd8yTS61m7JeMjoXidUQ-qrQATzh1p4he8yVNZnwL2R7wd8QUT0LpXBIsO2eGVLvrVGOSvYOYCgQjPDS_GbUwSmB8miszav340/s200/2011-07-28+087.jpg" width="200" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">Kryžius Kantrimiškio kapinių vietoje</span></td></tr>
</tbody></table>
Straipsnis atnaujinamas.<br />
<b><br /></b>
<b>Audėjai - vyriškoji mano protėvių linija.</b> Tradiciškai ši protėvių šaka genealogijoje laikoma svarbiausia. Be abejonės ji išskirtinė ir man. Juk ir savo pavardę paveldėjau per vyriškąją protėvių liniją. Nors jei kalbėtume apie visus senuosius protėvius, tai ši pavardė tėra tik viena iš 48 man žinomų protėvių pavardžių (maždaug dviejų šimtų penkiasdešimties metų
laikotarpyje). Jei žiūrėsime per genetikos prizmę, tai žmogus gauna po pusę genų iš abiejų tėvų. Taigi, mumyse yra po dalį visų mūsų protėvių genų. Tačiau DNR Y chromosoma vėlgi perduodama tik tiesiąja vyriškąja linija (pagal ją galima atsekti pakankamai tolimus vyriškos linijos gimines).<br />
Iš gyvai perduotų atsiminimų galima atkurti tik nedidelę dalį istorijos. XX amžiuje gimė mano tėvas, o senelis Liudvikas gimė dar XIX a. Deja, senelio gyvo matyti neteko. O ir mano tėvui buvo tik 9 metai, kai mirė jo tėvas. Todėl esu girdėjęs tik tėvo pasakotus negausius atsiminimus ir mamos pasakojimus apie tai ką ji yra girdėjusi iš mano tėvo mamos Liudvikos Mažeikaitės Audėjienės. O toliau tenka remtis rašytiniais šaltinais, kurie nors ir pateikia labai ribotą informaciją, bet leidžia atsekti gerokai ilgesnį laiko tarpą.<br />
<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: left; margin-right: 1em; text-align: left;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgA8bhGxpchJpx9sYmtRyELXIAkzd5kBcmqf-0xDTXg5_OnYNHxsfjkgeBF3UkNHMkyF69IsGwV-5Xch5-xt-XsOoalkk1lUTp7e-_WuwhWhnUo7PebFLJDbiyPEI1OxnQwshQ6ZiO2_7g/s1600/kriause.jpg" style="clear: left; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="180" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgA8bhGxpchJpx9sYmtRyELXIAkzd5kBcmqf-0xDTXg5_OnYNHxsfjkgeBF3UkNHMkyF69IsGwV-5Xch5-xt-XsOoalkk1lUTp7e-_WuwhWhnUo7PebFLJDbiyPEI1OxnQwshQ6ZiO2_7g/s200/kriause.jpg" width="200" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">Tėvo sodinta kriaušė Kantrimiškyje</span></td></tr>
</tbody></table>
<b>Pirmiausiai apie pačią pavardę.</b> Dabar ji rašoma - <b>Audėjus</b>. Pirmą kartą išgirdusiam tokią pavardę dažniausiai kylą asociacija su amatininko įvardinimu - audėjas. Tačiau, kaip paaiškėjo, realiai tokios sąsajos nėra. Dabartinę formą pavardė įgavo tik XX a. antroje pusėje. Mano tėvo gimimo metrikuose (1931 m.) pavardė buvo netgi visiškai sutapatinta su amatininko įvardinimu - Audėjas. Tačiau kiti pavardės užrašymo variantai tarpukario Lietuvoje buvo: Audiejus, Avdziejus ir pan. O žmonių atmintyje vis dar buvo prisimenama pavardės forma <b>Ovdziej</b>. Tokia ar panaši buvo užrašyta ant mirusių giminaičių senesniųjų paminklų. Ta pati pavardės forma yra ir XIX a. pabaigos - XX a. pradžios carinės Rusijos laikotarpio metrikuose - Овдзей. Tačiau pats seniausias Širvintų parapijose rastas pavardės variantas dar kitoks. XIX a. pirmoje pusėje buvo rašoma - <b>Audziey.</b><br />
<a name='more'></a>Kokia šios pavardės kilmė? Pradėjus domėtis paaiškėjo, kad LDK laikais buvo naudojamas toks vardas. Į Lietuvą (LDK), šis vardas (kaip ir kiti pirmieji krikščioniški vardai) atėjo iš rytų slavų. Baltarusiška forma - <span title=""><span class="slavNo"><b>Аўдзей </b>(Audziej) arba </span></span><span title=""><span class="slavNo"><span title=""><span class="slavNo">Авдзей</span></span> (Avdziej), </span></span><span title=""><span class="slavNo">lenkiška - Owdziej. Zigmas Zinkevičius nurodo buvus vardą Audiejus </span></span><span title=""><span class="slavNo"><span title=""><span class="slavNo"> (Lietuvių asmenvardžiai)</span></span>. Nežinau ar Zinkevičius šį vardo variantą paėmė iš kokio rašytinio šaltinio ar pats taip sulietuvino. Joks šaltinis nenurodytas. Tačiau, manau, kad šis vardas, kaip ir kiti per slavus atėję vardai, galėjo turėti savo lietuvišką variantą. </span></span><span title=""><span class="slavNo"><span title=""><span class="slavNo"><span title=""><span class="slavNo">Žmonių su pavarde Audiejus yra Suvalkijoje ir Žemaityjoje. Tik neaišku, kiek seniai
ji turi tokią formą? Kazlų Rudos savivaldybėje yra kaimas Audiejiškė. </span></span></span></span>O Kaumo rajone yra kaimas Audėjai. Tačiau šių kaimų pavadinimo senumo ir kilmės nežinau. Senąsias Lietuvoje naudotų vardų formas iš esmės sunku atsekti, nes vardus dažniausiai rašydavo ne vietinių žmonių naudojama, o rašomosios kalbos forma. Štai </span></span><span title=""><span class="slavNo">Lietuvos metrikos knygoje Nr. 52 (psl. 46) lenkų kalba 1569 metais rašytame tekste minimas medžiotojas (šaulys) Owdziej Ostryncewicz. Čia Ovdziej dar yra vardas. Atrodo šis vardas buvo pakankamai populiarus, nes šiandien yra nemažai pavardžių kilusių nuo šio vardo: Audiejus, Audiejaitis, Audzevičius ir kt.</span></span><br />
<span title=""><span class="slavNo"> Su visa pagarba profesoriui Z. Zinkevičiui, tenka konstatuoti, kad jis nurodė neteisingą vardo kilmę - graikų. Iš tiesų tai yra hebrajų kilmės vardas</span></span> - <span dir="rtl" lang="he">עבדיה</span> (Abadijah - Viešpaties (Jahvės) tarnas). Šiandieniniame Biblijos vertime rašoma - Abdijas. Slaviškame vardo variante vietoj raidės "b" atsirado "v". Be to, baltarusių kalboje yra dvibalsis "au", kuris ir panaudotas šiame asmenvardyje. Nuo rusiško varianto "Авдей", baltarusiškas skiriasi dar ir "dzūkavimu": vietoje <span title=""><span class="slavNo">"d"</span></span><span title=""><span class="slavNo"> - </span></span><span title=""><span class="slavNo">"dz".</span></span><br />
<span title=""><span class="slavNo">Tai, kad iš vardo kilusi pavardė buvo be tėvavardinės
priesagos gali reikšti, kad asmenvardis kaip vardas prarado populiarumą
ir nebebuvo naudojamas toje aplinkoje.</span></span><br />
<span title=""><span class="slavNo">Tiesa, Z. Zinkevičius, net ir žinodamas vardą davusį pradžią pavardei
"Audėjus" vis tiek bando ieškoti sąsajų su amatininkais audėjais
(Vilnijos lenkakalbių pavardės). Manau, kad tokia sąsaja neturi jokio
pagrindo, nes LDK laikais dažniausiai tik valstietės moterys, kurios audė savo namų
ūkio reikmėms buvo vadinamos audėjomis, o profesionalūs audėjai vyrai
dirbantys miestuose arba dvaruose paprastai buvo vadinami atkočiais.</span></span><br />
<span title=""><span class="slavNo">Kitas žymus lietuvių pavardžių ekspertas Aleksandras Vanagas jau seniai yra išsakęs kritiką Zinkevičiaus adresu dėl pastarojo užsiangažavimo ir išankstinės nuostatos pavardėse "lietuviškąjį sluoksnį padidinti, pastorinti". Zinkevičius, ištyręs seniausius išlikusius Vilniaus šv. Jonų bažnyčios (1602-1616) metrikus, taip užrašė ten rastas moteriškas pavardes: Audeyiowa ir Awdzieiowna. Drįstų pataisyti, kad pirmoji pavardė metrikų knygoje užrašyta kitaip - Audzeiowa. Pagal šias pavardes Zinkevičius atstato lietuvišką pavardės formą - Audėjas. Zinkevičius nurodo ir dvi galimas pavardės kilmės versijas: arba iš amato, arba iš vardo (Vilniaus Lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje). Tačiau pirmąją versiją A. Vanagas pavadino "liaudies etimologija". Vanagas toliau rašo, kad minėtos moterų pavardės be didesnių abejonių yra vediniai iš krikšto vardo. Jis nurodo, kad "tokios kilmės yra lietuvių pavardės "Audėjus, Audiejus, Audziejus, Avdėjus bei vediniai iš jų" (Baltistica, 15t. Nr.1).<span><!--more--></span></span></span><br />
<br />
<b>Seniausia mano protėvių užrašyta pavardės forma "Audziey"</b> Širvintų RKB metrikuose aptinkama nuo 1836 metų (pirmasis Audėjų paminėjimas 1835 metais pateikia stipriai iškraipytą pavardės variantą). Tuo metu metrikai buvo rašomi lenkų kalba. Keliuose įrašuose pavardei buvo pridėta priesaga -iewicz (Audziewicz), tačiau mano protėvių pavardei tokia priesaga neprilipo. Nuo 1848 metų metrikus pradėjo rašyti rusiškai ir pavardėje iš karto vietoje dvigarsio "Au" atsirado "Av". Kurį laiką pirmoji raidė vis dar buvo "A", tačiau palaipsniui iki XIX a. pabaigos ji pavirto į "O". Bandžiau spėti, kad tai galėjo atsitikti dėl to, kad "A" didžioji buvo rašoma taip pat, kaip ir mažoji tik dvigubai didesnė, o tokia raidė labai panaši į "O". Tačiau panašu, kad žmonėms pereinant prie lenkų kalbos naudojimo, raidė "O" šioje pavardėje pasidarė priimtinesnė už "A".<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.geni.com/family-tree/index/6000000002217459602#6000000011469120519" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;" target="_blank"><span id="goog_1479189694"></span></a><span id="goog_1479189695"></span></div>
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://www.geni.com/family-tree/index/6000000002217459602" target="_blank"><img border="0" height="144" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjxh1e4_h41gU2eF7AprQ7dl_qh18BJ_0oTlpMcQ3d5bXyabkmiq1USwQFuqi2REC2DJVcJ0bOAQV8L8GX4K8WZgjH6GjLl22gHgVPI21aqA15xYRRbrif49Gdg_J6G_WcDJH19n-Rue9s/s320/pov.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;" width="320" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><a href="http://www.geni.com/family-tree/index/6000000002217459602" target="_blank"><span style="font-size: x-small;">Audėjų genealoginis medis</span></a></td></tr>
</tbody></table>
<b>Audėjai Širvintų parapijoje.</b> Nors <a href="http://www.epaveldas.lt/vbspi" target="_blank">Širvintų RKB metrikai</a> yra išlikę nuo 1797 metų,<b> įrašai apie Audėjus, prasideda tik nuo 1835 metų. </b>Tais metais mirė Marijona Audėjienė, pirmoji mano protėvio <a href="http://www.geni.com/family-tree/index/6000000002217459602#6000000011469120519" target="_blank"><b>Povilo Audėjaus</b></a> (1802-1867) žmona. O kitais metais Povilas vedė antrą kartą. Santuokos įrašas nurodo ir Povilo tėvus. Tai <a href="http://www.geni.com/family-tree/index/6000000002217459602" target="_blank"><b>Grigalius Audėjus</b></a> <span style="font-family: inherit;">(Grzegorz Audziey ~1754-1839) ir Ona Smolenskaitė (~1779-1841). Nuo tų metų (1836) metrikų knygose gausu įrašų apie eilės Audėjų šeimų įvykius. Tai buvo Grigaliaus vaikų (Povilo brolių) šeimos, bet buvo ir tokių kurių giminystė su mano protėviais vien pagal Širvintų parapijos metrikus nebuvo aiški. Pirmoji vieta kur Širvintų parapijoje gyveno visi metrikuose minimi Audėjai buvo <b>Kantrimiškio kaimas</b>.</span></div>
<span style="font-family: inherit;"><br /></span>
Faktas, kad įrašai apie Audėjus Širvintų parapijos metrikų knygose prasideda tik nuo 1835 metų, rodė, kad jie <b>į Širvintų kraštą iš kažkur atsikraustė</b>. Mintyje kilęs variantas, kad jie čia gyveno, tik nebuvo katalikai, buvo mažai tikėtinas, nes tokiu atveju perėjimas į katalikybę būtų paminėtas metrikuose. Tuomet, liko klausimas, iš kur gi jie atsikraustė? Kodėl iš karto tiek daug Audėjų šeimų? Tikrinau aplinkines parapijas, bet ten tokios pavardės nebuvo. Visgi mano protėvių seniausia išlikusi užrašyta pavardės forma Audziey leido daryti prielaidą, kad jie tikėtinai atsikraustė iš aplinkos, kur buvo kalbama baltarusiškai. Be to vienos atvykusios Audėjūtės vardas buvo Tacijona (Тациянна). O šis vardas būdingas rytų krikščionių tradicijai. Baltarusijoje pavardė Audziej yra paplitusi ir šiandien. Pavardės paplitimas per abiejų dabartinių kaimyninių valstybių teritoriją visai suprantamas. Juk ilgus šimtmečius ši teritorija priklausė vienai valstybei: iš pradžių LDK, vėliau Rusijai.<br />
Ieškoti savo protėvių kilmės vietos buvo nelengva, nes pavardė Audziej yra pasklidusi beveik po visą Baltarusijos teritoriją. Bandžiau tikrinti vienos kitos atsitiktinai pasirinktos parapijos metrikus, bet tai rezultatų nedavė. Buvo neaišku ne tik kurioje vietoje ieškoti, bet ir kokioje bažnyčioje: katalikų ar unitų. Kaip minėjau, atvykę į Širvintų parapiją, jie buvo katalikai. Taigi, stačiatikių bažnyčiose neieškojau. Patikrinti visas Baltarusijos katalikų ir unitų parapijas būtų užtrūkę labai daug laiko ir to daryti nesiruošiau. Tačiau laikas nuo laiko patikrindavau google paieškoje savo protėvių vardų ir pavardžių derinius įvairiomis kalbomis ir įvairiais įmanomais variantais. Tikėjausi, kad kas nors suindeksuos metrikus ar kitus dokumentus su paminėtais mano protėviais. Taip pat kažkas galėjo suvesti tuos asmenis į savo genealoginį medį.<br />
<div style="text-align: left;">
Be to pastebėjau, kad su Audėjais maždaug tuo pat metu atsikraustė žmonės kitomis pavardėmis. Mano protėvio Grigaliaus žmonos pavardė buvo Smolenskaitė. Kito Audėjaus, Antano, žmona buvo Roličiūtė. Pastebėjau, kad panašiu metu Širvintų parapijoje atsirado ir daugiau Smolenskų bei Roličių, nors iki to laiko nebuvo. Pradėjau ieškoti šių trijų pavardžių vienoje vietoje. Ir pagaliau internete radau 1909 metų Šemetavos ka<span style="font-family: inherit;">talikų parapijiečių sąrašą, kuriame buvo Audėjų, Roličių ir Smolenskų. Dabar Šemetava (</span><span style="font-family: inherit;">Шэметава, </span>Šemietava) yra mažas kaimelis Baltarusijoje, Medilo<span style="font-family: inherit;"> rajone. Pradėjau tikrinti Šemetavos parapijos XIX a. pradžios </span>metrikus ir radau ne tik Audėjus bet ir daug kitų Širvintų parapijos metrikuose matytų pavardžių. Šioje parapijoje savo protėvių Audėjų neradau, tačiau radau įrašus apie Antano Audėjaus ir Agotos Roličiūtės šeimą, kuri vėliau persikrautė į Širvintų parapiją. Taip pat radau įrašą apie kitą savo protėvių šeimą, nesusijusią su Audėjais.</div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgVRd-ipxELz71QSW138THKsugKSIYiGn795k_JeaqVg2fK9UOVh2POM99a1Vlika0Fi4djxrv4u7ElMk284bIJ_8zpm5VIGde0jZNgB2DWILBPFa79qJZJik6dJhKAgrhGhcj6mxI3pMY/s1600/Spengla+ir+Balotnikai+1859+m.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="832" data-original-width="912" height="362" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgVRd-ipxELz71QSW138THKsugKSIYiGn795k_JeaqVg2fK9UOVh2POM99a1Vlika0Fi4djxrv4u7ElMk284bIJ_8zpm5VIGde0jZNgB2DWILBPFa79qJZJik6dJhKAgrhGhcj6mxI3pMY/s400/Spengla+ir+Balotnikai+1859+m.jpg" width="400" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">Spengla ir Balotnikai XIX a. vid. W. Chrzanowski'o žemėlapyje.</span></td></tr>
</tbody></table>
<div style="text-align: left;">
Pradėjau tikrinti aplinkines parapijas. <b>Savo protėvius Audėjus radau Spenglos graikų apeigų katalikų (unitų) par<span style="font-family: inherit;">apijoje.</span></b><span style="font-family: inherit;"> Spengla (</span><span style="font-family: inherit; white-space: pre-wrap;">Спягла, Spiahła) </span>šiandien<span style="font-family: inherit;"> yra nedidelis kaimelis Vileikos rajone Baltarusijoje. Tik vietoje unitų, stovi stačiatikių cerkvė. Tuomet Šemetavos ir Spenglos parapijų teritorijos buvo </span>persipynusios<span style="font-family: inherit;"> tarpusavyje. Jau Šemetavos parapijoje radau daugiau pavardžių, kurios vėliau atsirado Širvintų parapijoje. Dar daugiau tokių pavardžių pamačiau nagrinėdamas Spenglos parapijos metrikus. O apie jau minėtos Antano ir Agotos Audėjų šeimą įrašų radau tiek Šemetavos, tiek Spenglos parapijuose. Peržvelgęs su mano tyrinėjamomis pavardėmis susijusius Širvintų parapijos metrikus pamačiau, kad ketvirtą XIX a. dešimtmetį <b>iš Baltarusijos galėjo atsikraustyti dešimtys šeimų,</b> o bendras žmonių skaičius neabejotinai viršijo šimtą. Migravo šeimos susidedančios iš kelių kartų, t.y. senieji tėvai, jų suaugę vaikai ir anūkai. Vien Audėjų atsikraustė virš 20 žmonių. P<span style="font-family: inherit;">agal metrikus, sprendžiu, kad tarp 1831 ir 1836 metų iš Spenglos parapijos teritorijos į Širvintų parapiją persikraustė žmonės su šiomis pavardėmis (tiesa, kai kuriais atvejais tai turbūt tik atvykusiųjų motinų mergautinės pavardės): Smolenskai, Rinkevičiai (Hrinkevičiai), Karibai (Koribai), Roličiai, </span></span><span style="font-family: inherit;">Chmieliai, Steponavičiai, Sinkai, Kulokai, Sližauskai, Kamsiukai, Norkai, Forišai, Charevičiai (Karevičiai), Kurakai, Korkozai, Kulikauskai, Leleikai, Anankai (visų šių pavardžių atstovų nuosekliai nenagrinėjau, todėl jei kas nagrinės savus protėvius ir galės suteikti tikslesnės informacijos šiuo klausimu, labai lauksiu).</span><span style="color: #1d2129; font-family: inherit;"> Galėjo būti ir daugiau pavardžių, kurių aš nepastebėjau. Kai kurias pavardes sunku atskirti, nes jos yra identiškos abiejuose parapijose. </span>Atsikraustę į Širvintų parapiją atvykėliai apsigyveno kaimuose į pietus nuo Širvintų: Kabaldoje, Avižonyse, Kieliuose, Kantrimiškyje, Žinduliuose, Ramaškonyse, Nečionyse ir kt.</div>
<br />
<div style="text-align: left;">
Matant tokį didelį migracijos mąstą, pasidarė įdomu sužinoti, <b>kas privertė migruoti tokią didelę grupę žmonių? </b>Atstumas tarp Spenglos ir Širvintų sąlyginai nedidelis - apie 150 km. Visa tai vienos valstybės, net tos pačios gubernijos, ribose. Jei kalba būtų apie bajorus, tai toks atstumas keičiant gyvenamą vietą, nebūtų labai keistas. Bet valstiečių migracija ir dar tokio mąsto - tam turi būti rimta priežastis.</div><div style="text-align: left;">Viena pirmųjų mintyje gimusių versijų buvo gerokai romantinė. Tai versija, kad persikraustymo priežastis galėjo būti susijusi su jų tikėjimu. Paaiškinsiu šią versiją, o tuo pačių ir protėvių Audėjų religinę situaciją. <b>Spengloje, tiek mano protėviai Audėjai, tiek kiti iš ten atsikraustę žmonės buvo Graikų apeigų katalikai, kitaip vadinami unitais.</b> Jeigu, trumpai, tai reiškia, kad jie išpažino katalikų bažnyčios doktriną, tačiau buvo pasilikę rytų krikščionims būdingas apeigas ir tradicijas (nors per laiką ir jos kažkiek pakito). Čia aktualu žinoti to laikmečio unitų istoriją. Rusijos imperijai prisijungiant LDK žemes, Jekaterina II laikėsi nuostatos, kad visi unitai turi būti paversti stačiatikiais. Ir su didele dalimi unitų (ypač rytinėje buvusios LDK pusėje) taip ir buvo pasielgta. Nuo 1796 m. valdę imperatoriai tokios griežtos politikos unitų klausimu nesilaikė. Tačiau suprasdami iškilusią grėsmę kai kurie unitai perėjo į katalikų bažnyčią. O imperatorius Nikolajus I vėl pratęsė Jekaterinos II politiką unitu klausimu. Nuo 1827 metų vėl palaipsniui buvo varžomos unitų teisės. Perėję į katalikų bažnyčią privalėjo grįžti į unitų bažnyčią. O matydami pasikeitusią valdžios politiką, įtakingi vietiniai veikėjai pradėjo prievarta versti žmones tapti stačiatikiais. Todėl 1834 - 1839 m. unitų tarpe buvo kilęs pasipriešinimo judėjimas. Galutinai unitai buvo prijungti prie stačiatikių bažnyčios 1839 m. (Tamara Bairašauskaitė. Valdžios: pasaulietinė ir dvasinė, 2011). Situacija, kai žmonės lanko tai katalikų, tai unitų bažnyčią matoma ir Spenglos unitų parapijos bei Šemetavos katalikų parapijos metrikuose. Pvz. Antanas Audėjus su Agota Roličiūtė 1814 m. susituokė Šemetavos katalikų parapijoje. Iš pradžių šeimos vaikai taip pat buvo krikštijami Šemetavos bažnyčioje. O štai nuo 1828 metų gimę vaikai jau krikštijami Spenglos unitų bažnyčioje. Panašu, kad jie buvo priversti grįžti į unitų bažnyčią. Todėl versija, kad didėjant spaudimui tapti stačiatikiais, žmonės galėjo nutarti kraustytis gyventi kitur, atrodė pakankamai logiška. Visgi, problema tame, kad baudžiaviniai valstiečiai neturėjo tokios teisės - patys nutarti ir kraustytis gyventi kitur. Pasitaikydavo, kad valstiečiai pabėgdavo, bet paprastai tai būdavo pavieniai atvejai ir bėgdavo dažniausiai vyrai, o ne šeimos ištisais kaimais.</div><div style="text-align: left;">Kaip vėliau paaiškėjo, persikraustymo priežastis buvo labai paprasta. Tuo metu ir Paširvinčio dvaras, esantis Širvintų parapijoje, ir Čiurlionių dvaras, esantis Spenglos parapijoje, priklausė tam pačia dvarininkui Juozapui Gorskiui. Taigi, jis turėjo teisę perkraustyti baudžiavinius valstiečius iš vienos vietos į kitą. Būtent tai jis ir padarė. (Daugiau apie tai parašysiu vėliau.)</div>
<div style="text-align: left;">
<br /></div>
<div style="text-align: left;">
<span style="font-family: inherit;">Spenglos krikštų knygos įrašas rodo, kad </span><span style="font-family: inherit;"><span style="font-family: inherit;">mano p</span>roprosenelis <b>Povilas Andriejus Audėjus</b></span><b> </b>gimė <b>1802-09-07 </b><span style="font-family: inherit;"><b>Grigaliaus ir Onos šeimoje, Balotnikų (</b></span><span style="white-space: pre-wrap;">Балотнікі) </span><span style="font-family: inherit;"><b>kaime. </b>Iki šių laikų kaimas neišliko. Balotnikų pavadinimas atspindi geografinę realybę. Paga</span>l senuosius žemėlapius kaimas ribojosi su pelke (galbūt kaimyninis Šliapų kaimas atspindi tą pačia realybę lietuvių kalba?). Visa buvusi Spenglos parapijos teritorija buvo ežerų ir pelkių krašte. Dabar buvusių pelkių teritorija išvagota kanalų, kasamos durpės.</div>
<div style="text-align: left;">
Tiek Širvintų, tiek Spenglos to laikotarpio metrikai buvo rašomi lenkiškai. XVIII a. pb. ir XIX a. pr. Spenglos metrikuose Audėjų pavardė buvo rašoma dvejopai: Awdziej arba Audziej. Pirmasis variantas iš pradžių buvo dažnesnis, bet vėlesniuose metrikuose jau buvo rašoma tik Audziej. Įdomumo dėlei pažiūrėjau ir į vėlesnius, jau stačiatikių cerkvės metrikus, kurie buvo rašomi rusiškai. Ten likusių Audėjų pavardė jau buvo rašoma be "dzūkavimo" - Авдей (Avdiej).
Neišliko visi XIX a. pr. Spenglos parapijos metrikai. Tačiau apjungus čia rastus ir jau turėtus duomenis iš Širvintų parapijos <b><a href="https://www.geni.com/family-tree/index/6000000002217459602" target="_blank">Grigaliaus Audėjaus</a> šeimos vaizdas</b> pasidarė pilnesnis. Nežinau tikslaus šeimos vaikų skaičiaus, tačiau joje gimė mažiausiai vienuolika vaikų. Kai kurių likimas yra nežinomas, nes neišliko (arba aš kol kas neradau) Senglos parapijos nei mirčių, nei santuokų metrikų knygos. Mano proprosenelis Povilas buvo pirmasis vaikas šeimoje. Apie jį ir jo šeimą parašysiu žemiau.</div>
Antrasis Grigaliaus sūnus - Bazilijus Simonas gimė 1805-03-12. Apie jį bažnytiniai metrikai pateikia įdomių faktų, tačiau, taip pat, palieka neatsakytų klausimų. Dar Balotnikuose 1833-09-09 Bazilijui gimė pirmasis sūnus Joakimas. Pagal sūnaus krikšto įrašą paaiškėjo, kad Bazilijus tuo metu buvo Balstogės pulko kareivis. Reiškia jis buvo paimtas į rekrutus. Kyla klausimas, kaip rekrutui galėjo gimti sūnus? Visgi metrikuose aiškiai parašyta, kad tai teisėtoje santuokoje gimęs Bazilijaus sūnus. Pagal to meto įstatymus į rekrutus imdavo vyrus nuo 17 iki 35 metų amžiaus. Dar vienas Bazilijaus sūnūs Ignotas gimė 1845-11-26, jau Kantrimiškio kaime. Manau, kad tuo metu Bazilijus jau buvo paleistas iš kariuomenės. Rekrutų tarnavimo laikas tuomet jau buvo sutrumpintas iki 20 metų (plg. <a href="https://bigenc.ru/military_science/text/3504829" target="_blank">bigenc.ru</a>). Taigi, į kariuomenę Bazilijus turėjo būti paimtas tarp 1822 ir 1824 metų. Kada jis susituokė - neaišku. Jei į rekrutus Bazilijus buvo paimtas ne vyresnis nei devyniolikos metų, tai labiau tikėtina, kad jis vedė jau būdams kariuomenėje. Pagal įstatymus rekrutams galėjo būti suteiktas leidimas susituokti. O žmona turėjo teisę keliauti gyventi ten kur yra apsistojęs vyro pulkas (plg. <a href="https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A0%D0%B5%D0%BA%D1%80%D1%83%D1%82" target="_blank">ru.wikipedia.org</a>). Kaip susiklostė Bazilijaus ir jo šeimos likimas po 1845 metų - neaišku. Atrodo, kad gimus sūnui Ignotui Bazilijus Širvintų parapijos teritorijoje neužsibuvo ir su šeima išsikraustė kažkur kitur. Nei apie jį, nei jo šeimos narius Širvintų parapijos knygose daugiau įrašų nėra.<br />
<div style="text-align: left;">
Trečias ir ketvirtas Spenglos parapijoje gimę ir tos parapijos krikštų knygoje paminėti Grigaliaus vaikai yra Tomas Jonas (1870-10-06) ir Danielius Dominykas (1810-07-24). Dar vieno Audėjų šeimos vaiko (1811-09-10) yra nenurodytas pirmasis vardas. To laikotarpio unitų metrikuose buvo rašomi du vardai, nes vaiką ne tik krikštijo, bet ir suteikdavo sutvirtinimo sakramentą pridėdami antrąjį vardą. Panašu, kad pirmąjį vard<span style="font-family: inherit;">ą kunigas tiesiog užmiršo įrašyti. </span>Antrasis<span style="font-family: inherit;"> šio vaiko vardas - Jonas. </span>Visi paminėti vaikai gimė Balotinkų kaime. <span style="font-family: inherit;">1812 - 1822 metų Spenglos krikštų įrašai neišliko. O 1823-02-03 gimė paskutinė šeimos dukra Agota. Jos krikšto įraše nurodyta kita gimimo </span>vieta<span style="font-family: inherit;"> - Baltaguzai (</span><span style="font-family: inherit; white-space: pre-wrap;">Балтогузы). Galbūt tuo metu šeima buvo apsigyvenusi naujoje vietoje? Kadangi ta vietovė nurodyta tik kartą, neatmetu ir raštininko klaidos galimybės. </span>Apie tuos keturis Audėjų vaikus daugiau jokių paminėjimų nei Spenglos nei Širvintų metrikų knygose nėra. Gali būti, kad jie mirė dar vaikystėje. Žinoma, sūnus, kurio pirmąjį vardą metrikuose užmiršo įrašyti, galėjo būti vienas iš atsikrausčiusių į Širvintų parapiją. </div>
<div style="text-align: left;">
<span style="font-family: inherit;"><span style="white-space: pre-wrap;">Apie kitus Grigaliaus šeimos vaikus sužinojau iš Širvintų parapijos metrikų. Tai buvo jų santuokų įrašai. Taip pat vaikai buvo nurodyti ir tėvų, Grigaliaus bei Onos, mirties įrašuose. Tikėtina, jie gimė tuo laikotarpiu, kurio krikšto metrikai neišliko (1812-1822 m.). Pagal santuokos įrašus žinomos tik jų apytikslės gimimo datos. Du vaikai paminėti tik tėvų mirties įrašuose. Tai Jurgis ir Ieva. Paminėjimas reiškia, kad tėvų mirties dieną, jie dar buvo gyvi. Tačiau žinių apie juos Širvintų parapijose neradau. Galbūt jie pasiliko gyventi savo tėviškėje arba migravo kažkur kitur?</span></span></div>
<div style="text-align: left;">
<span style="white-space: pre-wrap;">Į Širvintų parapiją visam laikui gyventi persikraustė penki Grigaliaus vaikai. Dukra Apolonija ištekėjo 1837-10-24. Jos vyras Grigalius Kamsiukas taip pat buvo atvykęs iš Spenglos parapijos. Jų šeima apsigyveno Beržės užusienyje. Šeima vaikų nesusilaukė, o Apolonija po dviejų metų (1839-09-16) mirė nuo vandenligės. Apolonijos gimimo datą sunku nustatyti, nes tiek santuokos, tiek mirties įraše nurodytas 20-ties metų amžius. Panašu, šiuose įrašuose jos amžius yra gerokai pajaunintas.</span></div>
<div style="text-align: left;">
<span style="white-space: pre-wrap;">Mėnesiu vėliau už Apoloniją, 1837-11-24, susituokė Mykolas (~ g. 1815 m.). Jis taip pat vedė atvykėlę iš savo tėviškės Kristiną Kulokaitę ir susilaukė 7 vaikų. Pagal vaikų gimimo vietas matosi, kad šeima gyveno Kantrimiškio, Žindulių, Ramaškonių kaimuose. Mirė Mykolas 1855-03-05 Kantrimiškio kaime nuo karštligės.</span></div>
<div style="text-align: left;">
<span style="white-space: pre-wrap;">Panašių gimimo metų brolis Juozapas susituokė 1845-11-25, taip pat su savo kraštiete pagal kilmę, Ona Leleikaite. Jie susilaukė šešių vaikų. Gyveno Kantrimiškyje, Žinduliuose ir Avižonyse. Pastarajame kaime 1865-11-18 Juozapas ir mirė. Mirties įraše nurodyta, kad Jis mirė nuo senatvės, nors jam tebuvo 50 metų.</span></div>
<div style="text-align: left;">
<span style="white-space: pre-wrap;">Grigaliaus dukra Zofija 1845-05-18 Kantrimiškio kaime pagimdė nesantuokinį vaiką Kajetoną. Kaip įprasta to meto metrikuose, nesantuokinio vaiko tėvas nebuvo nurodytas. Kajetonas mirė po trijų mėnesių nuo voties. Ištekėjo Zofija 1847-02-02 jau už vietinio vyro, 42 metų Jono Miselio iš Paširvinčio dvaro. Santuokos įraše nurodyta, kad Zofijai buvo 20 metų. Atrodo, kad jos amžius, kaip ir sesers Apolonijos atveju, yra pajaunintas. Sūnus Jonas gimė praėjus tik trims mėnesiams po santuokos. Pastarasis teišgyveno šešias savaites. Galimas dalykas, kad Zofija buvo tarnaitė Paširvinčio dvare, kur dirbo ir Jonas Miselis. 1848-03-26 gimė dukra Veronika Teklė. Abu šeimos vaikai gimė Paširvinčio dvare. O po mėnesio Zofijos vyras Jonas nuskendo. Nuosekliai Miselių metrikų netikrinau, bet iš Musninkų santuokos įrašų paaiškėjo, kad Zofija vėliau susilaukė dar vienos dukters Antaninos. Keista, tai kad Antaninos tėvu įvardintas Jonas Miselis. Tačiau realybėje jis jau negalėjo būti tėvu.</span></div>
<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgRrvKXu-enq2FVeqTwOr-d4bl4PA7zqZJuaqtO1xC3TuYuG3-tjL7XPVf7jeBUZJ-3hiqaMSBSeTzfUilYHNJGfmkzdGfbYJtSRgBzP9zc890wYIfJK4s1MEx81F-CGaOknCL0ft8cagU/s1600/1839-03-26+ir+28+m+gregoras+85+onos+liko+Povilas+Mykolas+Juozapas+Juris+Zofija+apolonija+kantrimiskis+r.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="140" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgRrvKXu-enq2FVeqTwOr-d4bl4PA7zqZJuaqtO1xC3TuYuG3-tjL7XPVf7jeBUZJ-3hiqaMSBSeTzfUilYHNJGfmkzdGfbYJtSRgBzP9zc890wYIfJK4s1MEx81F-CGaOknCL0ft8cagU/s400/1839-03-26+ir+28+m+gregoras+85+onos+liko+Povilas+Mykolas+Juozapas+Juris+Zofija+apolonija+kantrimiskis+r.jpg" width="400" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">Grigaliaus Audėjaus mirties įrašas</span></td></tr>
</tbody></table>
Aprašytų Audėjų tėvas, mano protėvis Grigalius Audėjus mirė 1839 metais Kantrimiškio kaime. Parašyta, kad jis mirė nuo senatvės būdamas 85 metų. Tai gali nebūti tikslus Grigaliaus amžius. To meto metrikuose nurodant pagyvenusio žmogaus mirties amžių +- 10 metų paklaida buvo gana įprasta. Visgi mirties įrašai su nurodytu didesnių pagyvenusio žmogaus metų skaičiumi buvo dažnesni. Po Grigaliaus mirties gyvi liko 7 vaikai: keturi sūnūs (<b>Povilas</b>, Mykolas, Juozapas, Jurgis) ir trys dukterys (Zofija, Apolonija, Ieva). Grigalius buvo palaidotas Kantrimiškio kaimo kapinėse. Šiandien buvusių kapinių vietoje stovi kryžius (matomas važiuojat senuoju Širvintų - Vilniaus keliu).<br />
<br />
<b>Dabar grįžtu prie pirmojo Grigaliaus sūnaus, mano proprosenelio, <a href="https://www.geni.com/family-tree/index/6000000011469120519" target="_blank">Povilo Audėjaus</a>.</b> Pirmuosius duomenis apie jį sužinojau iš Širvintų parapijos metrikų. Tačiau dabar jau galiu pradėti viską nuo pradžių chronologine tvarka. Povilas, kaip ir jo tėvai, gyveno Balotnikų kaime. Neišliko to laikotarpio Spenglos santuokų knygos, tačiau vaikų krikštų įrašuose yra nurodytas pirmosios Povilo žmonos vardas - Marijona. Deja, tose knygose nebuvo rašoma motinų mergautinė pavardė. Nepadeda nustatyti Povilo žmonos mergautinės pavardės ir Širvintų metrikų knygos. Yra du kartus paminėta Marijonos pavardė, tačiau abu kartus skirtingai: Ledasaitė ir Midasenaite (ar Miudasenaitė). Galbūt užuominą kur ieškoti Marijonos pavardės duoda šeimos vaikų krikštų įrašai? Visais atvejais krikštatėviu ar krikštamote buvo kažkas su pavarde Novasiolka.<br />
Pirmasis 1827-02-08 šeimoje gimė Jonas. Kaip ir visi kiti Spenglos knygose įrašyti Povilo vaikai, Jonas gimė Balotnikuose. Vėliau jis su šeima persikraustė į Širvintų parapijos teritoriją. 1861-10-01 Jonas vedė Marcijoną Rinkevičiūtę. Pastarosios tėvas taip pat buvo iš Spenglos krašto, tačiau mama jau vietinė. Šeima gyveno Kantrimiškio kaime, kur jiems gimė 9 vaikai. Mirė Jonas nuo plaučių uždegimo, sulaukęs 56 metų.<br />
Spenglos krikštų knygoje įrašyti dar du Povilo sūnus: Bazilijus gimęs 1828-12-31 ir Jurgis gimęs 1833-10-26, tačiau daugiau jokiuose metrikuose jie neminimas. Greičiausiai jie mirė būdami vaikais.<br />
Dukra Anastazija, gimusi 1831-08-27, kartu su tėvais persikraustė į Kantrimiškio kaimą. 1852-11-23 Anastazija ištekėjo už vietinio jaunuolio Antano Viešūno iš Ramaškokių kaimo. Jos motinos Marijonos Audėjienės mirties įraše buvo nurodyti du likę vaikai Jonas ir Domicelė, tačiau Anastazija neminima. Spėju, kad galėjo būti klaidingai įrašytas tos pačios dukters vardas (arba įrašytas antrasis vardas?).<br />
Pirmoji Povilo Audėjaus žmona Marijona numirė 1835-10-05 Kantrimiškio kaime nuo tuberkuliozės. Kaip minėjau, tai pirmas įrašas apie Audėjus Širvintų parapijoje.<br />
<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgnYy_a0E8-cd2QxXUPUtdUfj2VNbPjBxky9e7CkvcTqkYIGHlYxFRtqIdTLUkiHWhLdtpuZq2Aberw635uxXiublQ9XFrdhdnTpOMWcKaGPkEUnu-0lEJDbL_yTGPqjpNKSeDZAbU2KXE/s1600/1836-05-24+s+POVILAS+naslys+35+gregoro+ir+onos+smalinskaites+su+Ieva+28+Kazimiero+ir+Onos+mazulytes+Pozniewiczow+r.jpg" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="157" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgnYy_a0E8-cd2QxXUPUtdUfj2VNbPjBxky9e7CkvcTqkYIGHlYxFRtqIdTLUkiHWhLdtpuZq2Aberw635uxXiublQ9XFrdhdnTpOMWcKaGPkEUnu-0lEJDbL_yTGPqjpNKSeDZAbU2KXE/s200/1836-05-24+s+POVILAS+naslys+35+gregoro+ir+onos+smalinskaites+su+Ieva+28+Kazimiero+ir+Onos+mazulytes+Pozniewiczow+r.jpg" width="200" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">Povilo ir Ievos santuokos įrašas</span></td></tr>
</tbody></table>
Kitais metais, 1836-05-24, našlys Povilas vedė antrą kartą. Jo antroji žmona yra mano proprosenelė, vardu Ieva. Tačiau dėl jos pavardės gaunasi detektyvas. Santuokos įraše nurodyta, kad <b>Povilas, 35 metų našlys, susituokė su Ieva Paznevičiūte</b>. Žmonių su tokia pavarde Širvintų parapijos metrikuose daugiau nemačiau. Buvo tik Pozniakai. Paznevičių pavardę galima rasti dabartinės Baltarusijos teritorijoje, tačiau Spenglos parapijoje tokios pavardės irgi nėra. Nors nurodyta Ievos mamos mergautinė pavardė Mažulytė yra dažna Širvintų parapijoje. Visas įdomumas prasideda skaitant Povilo ir Ievos vaikų gimimo ir vėliau jų santuokos įrašus (šeimoje gimė 9 vaikai: 5 berniukai ir 4 mergaitės). Tik 1840 metais, gimus trečiam vaikui šeimoje, vėl nurodyta Paznevičiūtės pavardė. Tačiau niekur daugiau metrikuose Paznevičiūtės pavardė neminima. Vietoj jos nurodoma vis kita pavardė: Zmiejauskaitė, Gocevičiūtė, Masiulevičiūtė, Vaitkūnaitė, Adomavičiūtė, Rutkauskaitė, Dekteriūtė (du kartus), Smalevičiūtė, Samulionytė, Salimaitė, Salitytė ar Saližytė. O sūnaus Konstantino gimimo atveju nurodytas netgi kitas vardas - Antanina Saulevičiūtė. Konstantino santuokos įrašauose vėl skirtingi įvardinimai. Pirmosios Konstantino santuokos dokumentuose motina Ieva, o antrosios santuokos - Elena Sumelevičiūtė. Kai kur metrikuose Ievos pavardė visai nenurodyta arba yra neįskaitoma. Taigi iš viso nurodytos virš 10 įskaitomų Ievos pavardžių ir dar du skirtingi vardai pridėti. Kad būtų daugiau nei viena Ieva metrikai nerodo. Yra tik vienas Povilo santuokos su Ieva įrašas ir vienas įrašas mirus Ievai. Kodėl nurodyta tiek daug skirtingų pavardžių? Lieka neaišku. Klaidingai nurodyta mergautinė pavardė to laikotarpio metrikuose yra gana dažnas dalykas. Tačiau šiuo atveju panašu į tai, kad Ievos pavardė buvo sąmoningai slepiama arba ji buvo nežinoma. Ievai priskiriamų pavardžių nėra nei tarp vaikų krikštatėvių, nei santuokos liudininkų. Taigi kol kas neaišku, kokia buvo antrosios Povilo žmonos Ievos pavardė.<br />Su žmona Ieva Povilas susilaukė dar devynių vaikų. Visi jie gimė Kantrimiškio kaime. Iš devynių Povilo ir Ievos vaikų du mirė nuo vočių: Jurgis (1837) pusės metų ir Elena (1840-1842) dviejų metų. Votys XIX a. viduryje buvo viena dažnesnių mirties priežasčių, ypač vaikų. Feliksas (1844-1864) mirė nuo tuberkuliozės būdamas 19 metų. Šeši vaikai užaugo ir sukūrė savo šeimas. Dukra Ona (g. 1838) būdama 23 metų ištekėjo už 27 metų našlio Jono Kananavičiaus iš Jauniūnų kaimo (Maišiagalos parapija). Justina (g. 1869) būdama 21 metų ištekėjo už 37 metų našlio Adomo Matulio iš Kabaldos Kaimo. 27 metų Agota (g. 1850) ištekėjo už tokio pat amžiaus jaunuolio Antano Gasinsko iš Viršuliškių užusienio. Sūnus Pranciškus (g. 1852) vedė Marijoną Mučinytę iš to pačio Kantrimiškio kaimo. Marijonos tėvas buvo vietinis, tačiau mama buvo kilusi iš Spenglos parapijos . Iš Pranciškaus santuokos įrašo paaiškėjo, kad jis buvo paimtas į kariuomenę. Tuo metu realios tarnybos laikas buvo 6 metai. Pranciškaus šeimoje gimė 5 vaikai. Neįprasta Pranciškaus mirties (1893) priežastis - užmušė balkis. Konstantinas (g. 1846) vedė Agotą Kulokaitę iš Nečionių kaimo. Pastaroji taip pat buvo gimusi spengliečių šeimoje. Po pirmosios žmonos mirties Konstantinas antrą kartą vedė vietinių tėvų merginą Adelę Žingeliūtę. Iš viso Konstantinui gimė 8 vaikai. O apie Povilo sūnų Antaną netrūkus pasakosiu išsamiau.<br />
Proprosenelis Povilas Audėjus mirė 1867 metais, kai jam buvo 65 metai. Mirties įraše parašyta, kad jis mirė nuo senatvės. Povilas buvo palaidotas Kantrimiškio kaimo kapinėse.<br />
<br />
Mano prosenelis <a href="http://www.geni.com/family-tree/index/6000000002217459602#6000000010790879550" target="_blank"><b>Antanas</b></a> (1842-1919), Povilo sūnus, gimė Kantrimiškio kaime. 1864 metais susituokė su vietine mergina iš Vičiūnų kaimo Tekle Jelenskaite (1840-1906). Šeimoje gimė 8 vaikai. Du ar trys mirė būdami vaikais. Veronika mirė nuo krupo vienerių metų. Ipolitas mirė nuo vočių trejų metų. Izidorius Vincentas arba mirė būdamas vaikas arba užaugęs emigravo, nes jis nuo gimimo daugiau niekur metrikuose neminimas. Kiti vaikai užaugo ir sukūrė savo šeimas. Tai dukterys Zofija ir Pranciška bei sūnūs Vaclovas, Liudvikas ir Mykolas.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3eolfdMi40NbpIK2Cc0eyPXSDhQLtCdyhtzevaeRU6_DVHf3FTwvgiECK_BqAnKN6e1oPWbY2I2gJtVklJWlU1dFX4lLoXIex0ALSXQDzWOOcHdNltlMwZI1TEbMQMMYEcuBhl1wFtH0/s1600/genealogija+010+Antanas+Audejus+povilo+titulinis+r.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="200" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3eolfdMi40NbpIK2Cc0eyPXSDhQLtCdyhtzevaeRU6_DVHf3FTwvgiECK_BqAnKN6e1oPWbY2I2gJtVklJWlU1dFX4lLoXIex0ALSXQDzWOOcHdNltlMwZI1TEbMQMMYEcuBhl1wFtH0/s200/genealogija+010+Antanas+Audejus+povilo+titulinis+r.jpg" width="128" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">1897 m. surašymo blankas 1</span><u><br /></u></td><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><br /></td><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><br /></td></tr>
</tbody></table>
Apie Antano šeimą informacijos pateikia ir <b>1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo blankai.</b> Surašoma buvo ne šeimomis, bet kiemais (ūkiais). Trys brolių Audėjų šeimos surašytos kaip vienas kiemas (ūkis). Ūkio šeimininku nurodytas vyriausias brolis Antanas. Kitos dvi šeimos - Konstantino ir Pranciškaus. Pastarasis buvo miręs, bet jo žmona jau ištekėjusi už kito vyro, kuris atėjo į šią šeimą, taigi ir į brolių Audėjų ūkį. Gyventojų surašymo blankuose nurodyta, kad Audėjų kieme buvo trys gyvenamieji namai. Namų sienos medinės, stogas šiaudinis.<br />
Pasidarė įdomu, kodėl trys šeimos surašytos viename kieme. Pradėjus domėtis paaiškėjo, kad čia atsispindi pobaudžiavinė Carinės Rusijos politika, kai valstiečiai žemę gaudavo išsipirkti ne asmeniškai, bet šeimomis. Kiemo žemės negalima buvo skaidyti. Ji priklausė visiems šeimos nariams. Audėjų atvejų tai jau buvo išplėstinė šeima sudaryta iš trijų brolių šeimų. Pagal šią tvarką faktiškai šeimininku buvo tas šeimos narys, kuriuo vardu buvo išpirkta žemė. Jis buvo atsakingas ir už mokesčių mokėjimą. Jis galėjo ją parduoti, išnuomoti, įkeisti. Bet sklypai turėjo likti nesuskaidyti, mat valstybė valstiečiams sklypų išsipirkimui buvo suteikusi paskolų 49 metams. Nesuskaidyti ūkiai turėjo užtikrinti paskolų gražinimą. Žemė asmenine nuosavybe valstiečiams buvo pripažinta tik 1910 metais (plg. <span style="background-color: white;">Tamara Bairašauskaitė. Visuomenė: uždara ir Laisvėjanti</span>, 2011 psl. 354-355).<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: left; margin-left: 1em; text-align: left;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhmpiuF_hKXpSWqzRbTE9UsnkP0DMCz4wgUcKYNbeqcj1vA1-g2m-XPJDt1xMvt8IgQk2aQamBiK_8f1DelAqWwL3nESm1JKEltgcldvDDO4d_xxrQp7PfgctB1hABJZYb2BRq28rDUfMw/s1600/genealogija+006+antanas+audejus+r.jpg" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="101" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhmpiuF_hKXpSWqzRbTE9UsnkP0DMCz4wgUcKYNbeqcj1vA1-g2m-XPJDt1xMvt8IgQk2aQamBiK_8f1DelAqWwL3nESm1JKEltgcldvDDO4d_xxrQp7PfgctB1hABJZYb2BRq28rDUfMw/s200/genealogija+006+antanas+audejus+r.jpg" width="200" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">1897 m. surašymo blankas 2</span></td></tr>
</tbody></table>
Dar yra dvi labai įdomios grafos surašymo blankuose: <b>gimtoji kalba ir mokėjimas skaityti</b>. Antano nurodyta gimtoji kalba - lenkų. Reiškia jo tėvo namuose buvo kalbama lenkiškai. O Antano žmonos Teklės gimtoji kalba buvo lietuvių. Visų vaikų gimtoji kalba, tame tarpe ir mano senelio Liudviko, buvo lietuvių. Taigi šioje šeimoje XIX a. pabaigoje buvo šnekama lietuvių kalba. Iš 89 Kantrimiškyje gyvenusių žmonių 48 gimtąja kalba įvardino lietuvių, o 41 - lenkų. O visame Širvintų valsčiuje 2753 - lietuvių, 944 - lenkų (Širvintos. Lietuvos valsčiai. 2000). Tačiau XX a. pradžioje jau dauguma Širvintų parapijos gyventojų šnekėjo lenkiškai, tiksliau vietine lenkų kalbos tarme. Visgi žmonės savęs lenkais nelaikė. Alekna mini faktą, kad vienas Kantrimiškio kaimo gyventojas -
Feliksas Audėjus buvo išvykęs į Lenkiją. Kai jis grįžo (atrodo, tai įvyko dar prieš I-ąją Pasaulinį karą) žmonės pradėjo jį vadinti Poliaku. Tėvai pasakojo, kad ši pravardė prilipo ne tik jam bet ir jo vaikams. Jie buvo vadinami Poliačiukais.</div><div dir="ltr" style="text-align: left;" trbidi="on">Žinant Audėjų kilmę iš dabartinės Baltarusijos teritorijos galima būtų tikėtis, kad 1897 metų surašyme jų gimtoji kalba bus baltarusių. Tačiau ji neminima, nei šioje šeimoje, nei kaime ar artimoje aplinkoje. Reiškia, jei Audėjai atsikraustymo metu ir kalbėjo baltarusiškai, tai surašymo metu jų palikuonys kalbėjo jau kitomis kalbomis. Baltarusiškai kalbantiems žmonėms nebuvo labai sunku pradėti kalbėti gimininga lenkų kalba. Besigiminiuodami su vietiniais Audėjai išmoko ir lietuvių kalbą. Tačiau Širvintų parapijoje vykęs intensyvus lenkinimas Širvintų parapijoje lietuvių kalbą dešimtmečiams buvo išstūmęs iš vietinių žmonių kasdieninio vartojimo. Širvintų parapijoje žmonės buvo lenkinami per dvarus, mokyklas, o ypač per katalikų bažnyčią. Paprastai ir skaityti žmonės išmokdavo iš lenkiškų maldaknygių. Audėjų šeimos surašymo lape nurodyta, kad lenkiškai skaityti mokėjo šeimos tėvas Antanas ir visi vaikai. Tik įraše apie Vaclovo mokėjimą skaityti įrašyta tiesiog "taip", be žodžio "lenkiškai". Nežinau ar čia tiesiog praleistas žodis, ar tai reiškia, kad jis galėjo skaityti ir kita kalba, ne vien lenkų. Grafoje kur mokėsi ar mokosi, visais atvejais nurodyta - "namuose". Antano žmona Teklė skaityti nemokėjo.<br />
Mano tėvas nors ir nebuvo matęs gyvo savo senelio Antano, bet buvo girdėjęs pasakojimus apie jį. Buvo pasakojama, kad Antanas gyveno 90 metų. Mirties įraše nurodyta, kad jis mirė 85 metų, bet sulyginus gimimo ir mirimo metrikų įrašus paaiškėjo, kad jis gyveno tik 77 metus. Buvo pasakojama, kad Antanas prieš mirtį dar norėjo tuoktis. Nežinau ar buvo kokią nuotaką nusižiūrėjęs ar tai buvo tik jo turima abstrakti idėja. Anot pasakojimo, Antanas šiaudais prisitrindavo nosį beveik iki kraujo ir skųsdavosi kitiems, kaip jį skriaudžia ir neleidžia tuoktis. Nežinau kaip reiktų vertinti tokius pasakojimus: ar Antano sūnūs labai ribojo savo tėvo laisvę ar taip pasireiškė Antano senatvinės silpnaprotystės požymiai?<br />
<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg4dqw5iQMSp_xQtdlJHYhxb72B6CorRh9vvhvnZeMCw1hWkAVvqzgVXtVgmA92FMAsg7jGGVn389RnN2kgXsyM-ln-ntH6_s6YVyrALDZ9n_ievqqIz9S07yAZSd52iuUlg9J6cAjAbis/s1600/sirvintu+zydas+batsiuvis.jpg" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img alt="" border="0" height="200" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg4dqw5iQMSp_xQtdlJHYhxb72B6CorRh9vvhvnZeMCw1hWkAVvqzgVXtVgmA92FMAsg7jGGVn389RnN2kgXsyM-ln-ntH6_s6YVyrALDZ9n_ievqqIz9S07yAZSd52iuUlg9J6cAjAbis/s200/sirvintu+zydas+batsiuvis.jpg" title="" width="126" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">Nežinomo Širvintų batsiuvio<br />
žydo nuotrauka iš interneto.</span></td><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><br /></td><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><br /></td></tr>
</tbody></table>
Antano sūnus<b> <a href="http://www.geni.com/family-tree/index/6000000002217459602#6000000010791096210" target="_blank">Liudvikas</a> (1876-1940) </b>buvo mano senelis. Viktoras Alekna straipsnyje apie Kantrimiškį (deja ten yra nemažai klaidų) nurodo, kad XX a. pradžioje broliai Audėjai: Vaclovas, Liudvikas ir Mykolas turėjo po trečdalį valako (~ 7 ha). Visas Kantrimiškio kaimas bendrai dar turėjo 18 ha miško. Nežinau kur Alekna rado tokius duomenis. Po to kai kaimas išsiskirstė vienkiemiais yra žinoma, kad broliai turėjo gerokai mažesnius sklypus. Vaclovas - 3,56 ha, Mirusio Mykolo žmona Marijona - 4 ha, Liudvikas - 3,36 ha. Į šiuos plotus įėjo ariama žemė ir pievos. Dar kiekviena šeima turėjo maždaug po 38 a miško bendrame kaimo sklype. Turimas nedidelis žemės plotas šeimai, žinoma, buvo mažas. Todėl Liudvikas išmoko batsiuvio amato. Mokėsi pas batsiuvį žydą. Mano tėvas pasakojo, kad Liudvikas mokėjo kalbėti vokiškai. Atseit to išmoko iš žydų, nes pastarieji šia kalba kalbėjosi namuose. Manau, kad tai buvo ne vokiečių, o jidiš - Lietuvos žydų kalba, priklausanti germanų kalbų grupei. Jidiš kalba yra panaši į vokiečių ir matyt dėl to aplinkiniams atrodė, kad tai vokiečių kalba.<br />
Batus siūti Liudvikas išmoko, bet iš šio amato turtingu netapo. Galbūt dėl to jis ilgai buvo nevedęs? O be to ir laikmetis buvo sunkus. Prasidėjo I-asis Pasaulinis karas. 1915 metų rugpjūtį mūšis vyko Kantrimiškio kaime. Žmonės buvo pasislėpę už kaimo. Mūšio metu, rusams besitraukiant, kazokas padegė vieno namo stogą. Kadangi kaime namai buvo vienas arti kito, o stogai šiaudiniai - sudegė visas kaimas. Žmonės prarado viską ką turėjo. Žiemą vokiečiai leido padegėliams išsikirsti 60 medžių rąstams. 1916 metų rudenį žmonės jau įsikėlė į atstatytus namus. Bet neramumai dar tesėsi eilę metų, prasidėjo kovos tarp bolševikų, lenkų ir lietuvių. Nuo 1920 iki 1923 metų kaimas buvo patekęs į neutraliąją zoną (nepriklausė nei Lietuvai nei Lenkijai). Tuomet žmonės nukentėdavo tiek nuo lenkų tiek nuo lietuvių partizanų. Viskas stabilizavosi tik 1923 metais, kai demarkacinė linija buvo nustatyta į pietus nuo Kantrimiškio kaimo. Kaimas liko Lietuvos pusėje (plg. V. Alekna).<br />
Su mano senele Liudvika Mažeikaite Liudvikas susituokė tik 1824 metais, kai jam jau buvo 44 metai. Ji atsikraustė į namą, kur kartu gyveno trys broliai Audėjai su savo šeimomis. Liudvika pasakojo, kad jis buvo labai rūpestingas vyras. Kai Liudvika laukėsi vaikų ir vėliau gimus vaikams ypatingai rūpinosi, kad ji būtų sočiai pavalgiusi, turėtų pieno juos maitinti. Kas savaitę pirkdavo po du kilogramus cukraus ir sakydavo, kad Liudvika gertų saldžią kakavą.<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: left; margin-left: 1em; text-align: left;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgR0X6ieS9AGWNyklVkR2tEJ6098egaIIhllNvMtyX-S0kOGx18T-NyPD4ioYsWIwrocZxlXDNGb8pwAxL2Z3cyNfrWmklOaJUMrvXf5KtmJab-cBEfVSxPqVeNfUxRcsAibWCiTTQ0M3s/s1600/2012-07-25+023.jpg" style="clear: left; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="150" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgR0X6ieS9AGWNyklVkR2tEJ6098egaIIhllNvMtyX-S0kOGx18T-NyPD4ioYsWIwrocZxlXDNGb8pwAxL2Z3cyNfrWmklOaJUMrvXf5KtmJab-cBEfVSxPqVeNfUxRcsAibWCiTTQ0M3s/s200/2012-07-25+023.jpg" width="200" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">Taip atrodo Liudviko statytas namas šiandien.</span></td></tr>
</tbody></table>
1934-1936 metais Kantrimiškio kaimas išsiskirstė vienkiemiais. Tuo metu jau buvo gimę abu Audėjų vaikai: Paulina (1925-2003) ir mano tėvas Antanas Mykolas (1931-2011). Tuomet jau ir broliai Audėjai pasistatė po atskirą namą. Liudviko šeimos namas buvo nedidelis. Jis vis dar stovi Kantrimiškio kaime, tik apdaila "patobulinta" ir smulkių priestatėlių "priklijuota". Name buvo pečius, bet jis nebuvo pritaikytas maisto gaminimui. Reikėdavo į vidų įkelti trikojį puodui pastatyti.<br />
Senelis Liudvikas Audėjus aplinkiniams paliko gero žmogaus įspūdį.
Mano mamai jos tėvas Mykolas Surgėla, gyvenantis gretimame Avižonių kaime, Liudviką apibūdino kaip gerą žmogų. Jis buvo gerai žinomas aplinkinių kaimų žmonėms, nes siuvo ir taisė žmonėms batus. Liudvikas mirė būdamas 64 metų nuo kaulų tuberkuliozės. Mama pasakojo, kad jam pradėjo pūliuoti rankų pirštai. Kadangi jis rimtai nesigydė - liga progresavo ir baigėsi mirtimi. Dar buvo pasakojama, kad Liudvikas silpnai girdėjo. Tačiau nuo kada tą negalią turėjo - neaišku.<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi6iiMtm9DmMrYbdKO8QqVA2w5Ob4b6dkScgoJzD89oBhoW3j2i_QI5nM-hRjxWWDvfzJuYZnkMqISHEu0xhhq8IVhx_ITUBslFP0Rs94Xl-snLP0MV2cxfHQ7WaTMHkkyqE2f7kAza5h8/s1600/Vaclovo+Audejaus+laisdotuves+r.jpg" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="146" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi6iiMtm9DmMrYbdKO8QqVA2w5Ob4b6dkScgoJzD89oBhoW3j2i_QI5nM-hRjxWWDvfzJuYZnkMqISHEu0xhhq8IVhx_ITUBslFP0Rs94Xl-snLP0MV2cxfHQ7WaTMHkkyqE2f7kAza5h8/s200/Vaclovo+Audejaus+laisdotuves+r.jpg" width="200" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">Vaclovo laidotuvės.<br />
Arčiausiai mirusiojo galvos <br />
mano tėvas Antanas Mykolas.</span></td><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><br /></td><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><br /></td><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><br /></td></tr>
</tbody></table>
<b>Liudviko brolis Vaclovas</b> (1872-1949) buvo vedęs, bet vaikų neturėjo. Tėvas pasakojo, kad mirus Liudvikui, Vaclovas juo rūpinosi ir buvo jam kaip tėvas. Tuo metu Vaclovo žmona jau buvo mirusi. Nors tas rūpinimasis kartais atrodė keistai. Pamatęs, kad mano tėvas nenueidavo į mokyklą, vietoj subarimo - pagirdavo. Kaimiečiui Vaclovui neatrodė, kad mokyklos lankymas kaimo vaikui yra reikalingas užsiėmimas. Dar vienas tėvo pasakotas prisiminimas, kai jis jau eidavo į kaimo šokius, Vaclovas nemiegodavo ir laukdavo jo grįžtančio. Abiejų šeimų ūkiuose buvo dirbama kartu, bendri buvo ir ūkiniai pastatai.<br />
O <b>Liudviko brolis Mykolas</b> (1879-1927) susilaukė dviejų sūnų: Mykolo ir Kazimiero. Pastarieji po tėvo mirties išvyko į Pietų Ameriką. Internete yra įrašas, kad <a href="http://www.immigration-records.com.ar/argentina/o/immigration-records-13.html" target="_blank">Mikas Ovdziejus 1930 metais išvyko į Argentiną</a>. Klaidingai nurodyta, kad jis gimė Rygoj, matyt jis iš ten išvyko. Daugiau jokių žinių apie jį neturiu. O Kazimieras išvyko į Braziliją. Šiandien ten gyvena dvi jo anūkės pavarde Avdzejus. Pavardėje iki šiol išliko lietuviška galūnė.<br />
Liudviko sesuo <b>Pranciška Audėjūtė</b> (g. 1881) ištekėjo už Liudviko Bakasėno ir susilaukė dviejų dukterų. Tačiau šiandien gyvų jos palikuonių neliko.<br />
Vyriausiuoji Liudviko sesuo <b>Zofija Audėjūtė</b> (1866-1902) ištekėjo už Stanislovo Mučinio. Ji mirė gana anksti, tačiau šiandien gyvena gražus jos palikuonių būrys.<br />
<br />
Kol kas baigiu pasakojimą ties savo seneliu Liudviku.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi6CFUHrteVkeiMBYRRmHya0_ayplcHZ8JVJry4m46frDHIz0jw39RO93lpF6rcAWvWG3zkWMWZ2IDMRlvq1Q7m_tTl5i52FbdIzDLDWZCgkbLUK-7d8-bwQ_XudztL_E6_R2Vz8dx-JXc/s1600/Stasys_Aud%C4%97jus_1.jpg" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="200" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi6CFUHrteVkeiMBYRRmHya0_ayplcHZ8JVJry4m46frDHIz0jw39RO93lpF6rcAWvWG3zkWMWZ2IDMRlvq1Q7m_tTl5i52FbdIzDLDWZCgkbLUK-7d8-bwQ_XudztL_E6_R2Vz8dx-JXc/s1600/Stasys_Aud%C4%97jus_1.jpg" width="126" /></a></div>
P.S. Pagaliau sužinojau ir enciklopedijose minimo <b>operos dainininko (boso) <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Stasys_Aud%C4%97jus" target="_blank">Stasio Audėjaus</a> kilmę.</b> Kaip paaiškėjo, jis man yra tolimas giminaitis. Pasirodo jo tėvas Juozapas Audėjus gimė tame pačiame Kantrimiškio kaime, kaip ir mano protėviai Audėjai. Juozapas Audėjus buvo paimtas į carinę armiją. Po armijos į tėviškę negrįžo, o apsigyveno Vilniuje. Ten 1882 m. vedė Zofiją Šepetinskaitę. Santuokos įraše nurodoma, kad jaunosios tėvai buvo ne katalikai. Pagal vardus (Joselis ir Reiza) matosi, kad jie buvo žydų tautybės.<br />
Stasys (Stanislovas) Audėjus gimė 1888-12-29 Šv. Jokūbo ligoninėje Vilniuje. Metrikuose nurodytas ir antrasis jo vardas Adomas. Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais buvo rašoma "Stasys Audziejus". Vėliau pavardė buvo pakeista į "Audėjus".<br />
<br />
<br />
<b>P.S. 2. Jei žinote informacijos apie Audėjus, kuri čia nepaminėta, būčiau dėkingas jei pasidalintumėte.</b> Taip pat susisiekite, jei norite prisijungti prie giminės medžio kurį sudarinėju <a href="http://www.geni.com/family-tree/index/6000000002217459602" target="_blank">geni.com</a>. Kaip jau pavyko nustatyti, visi iš Širvintų parapijos kilę Audėjai yra tolimesni ar artimesni giminaičiai, nes yra kilę iš vienos protėvių šeimos.<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<b>Literatūra ir šaltiniai </b><br />
<a href="http://www.epaveldas.lt/vbspi/" target="_blank">Širvintų RKB metrikai</a><br />
<a href="https://bigenc.ru/military_science/text/3504829" target="_blank">https://bigenc.ru/military_science/text/3504829</a><br />
<a href="https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A0%D0%B5%D0%BA%D1%80%D1%83%D1%82" target="_blank">https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A0%D0%B5%D0%BA%D1%80%D1%83%D1%82</a><br />
1897 visuotinio gyventojų surašymo duomenys. <a href="http://www.archyvai.lt/lt/lvia.html" target="_blank">LVIA</a>. F. 768. Ap. 1. B. 13 <br />
Lietuvos metrika. Knyga Nr. 52 (1569–1570). Užrašymų knyga. 2004<br />
<span style="font-family: inherit;">Zinkevičius Z. Vilniaus Lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas, 1977</span><br />
<span style="font-family: inherit;">Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai. 2008</span><br />
<span style="font-family: inherit;">Zinkevičius Z. Vilnijos lenkakalbių pavardės. 2012</span><br />
Aleksandras Vanagas. Z. Zinkevičius. Lietuvių antroponimika. psl. 75-79<span style="font-family: inherit;"> / </span>Baltistica, 15 t. Nr. 1, 1977<br />
Širvintos. Lietuvos valsčiai. 2000<br />
Tamara Bairašauskaitė. Valdžios: pasaulietinė ir dvasinė / Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia. VIII t. I d., 2011<br />
Tamara Bairašauskaitė. Visuomenė: uždara ir Laisvėjanti / Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia. VIII t. I d., 2011
</div>
R. A.http://www.blogger.com/profile/14469281602011711473noreply@blogger.com9tag:blogger.com,1999:blog-8024497865862386961.post-86046832568285181272012-01-02T18:14:00.002+02:002021-10-29T20:29:44.449+03:00Paplauskai<div dir="ltr" style="text-align: left;" trbidi="on">
<div dir="ltr" style="text-align: left;" trbidi="on">
Maždaug po metų laiko nuo <a href="https://www.geni.com/family-tree/index/6000000011401263267" target="_blank">genealoginio medžio</a> kūrimo pradžios bandau apibendrinti informaciją apie vieną savo protėvių liniją.<br />
Man įdomios visos mano protėvių linijos, bet pastarajai išsiaiškinti sąlygos buvo palankesnės. Kadangi vyriška linija perduodamos pavardės, tai ir aprašymą nukeliu į protėvius su šia pavarde.<br />
<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: right; margin-left: 1em; text-align: right;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Trzaska.gif" style="clear: right; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;" target="_blank" title="Samuel Orgelbrand [Public domain], via Wikimedia Commons"><img alt="Trzaska" height="200" src="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/a0/Trzaska.gif" width="145" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Paplauskų herbas Trzaska</td></tr>
</tbody></table>
Mano proprosenelis (mano tėvo mamos mamos tėvas) <b>- Aleksandras Justinas Paplauskas </b><b>(1823 - 1903). </b>Pavardės variantai originaliuose XIX a. dokumentuose Поплавски, Popławski. Šios linijos paieškas palengvino <a href="http://www.epaveldas.lt/" target="_blank">internete</a> esantys Bagaslaviškio RKB parapijos metrikai. Ten buvo įrašai apie mano prosenelę Oną Paplauskaitę Mažeikienę (1855-1921), Aleksandro Justino dukrą. Ten suradom ir daugiau įrašų apie Onos tėvus, brolius ir seseris. Nors ankstesnieji įrašai visgi yra Pabaisko metrikuose. Šeimoje buvo kalbama, kad mano tėvo mamos šeima buvo <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Bajorai" target="_blank">šlėktos (t.y. bajorai)</a>. Skaitant metrikus prieš vardą ir pavardę iš tiesų parašyta “bajoras” (дворянин). Keblumų sudarė tai, kad Bagaslaviškio parapijos XIX a. vidurio metrikuose yra įrašai apie trijų Paplauskų šeimų vaikų gimimus. Kaip paaiškėjo vėliau, antrasis Paplauskas buvo mano proprosenelio brolis. Mane domino šeima, kurioje gimė Ona Paplauskaitė. Po Oną buvo kiekvienoj iš trijų šeimų. Situacija paaiškėjo suradus trijų Onų mirties įrašus.<br />
Aleksandras Justinas Paplauskas 1845 metais vedė mano proprosenelę Zofiją Rutkauskaitę (1831 - 1891), Vincento ir Bogumilos Survilaitės dukrą. Yra duomenų apie 12 Paplauskų šeimoje gimusių vaikų. Mano prosenelė Ona Paplauskaitė (Mažeikienė) gimė 1855 m. Šioje šeimoje pagal metrikų duomenis galime matyti bajorišką bruožą - mobilumą. Valstiečiai tais lakais taip laisvai keisti gyvenamosios vietos negalėjo. Pirmieji Aleksandro Justino vaikai, tarp jų ir Ona, gimė Pabaisko parapijoje, Skopiškių kaime. O Karolio (1857 m.) gimimo vieta - Vaiškūnų kaimas, Bagaslaviškio parapijoje. Stanislovas vėlgi gimė (1859 m.) Pabaisko parapijoje (kaimas neįskaitomas), 1864 m. Filomena ir 1866 metais Bogumila gimė Aleksandriškių užusienyje (vienkiemyje), Širvintų parapijoje.<br />
<a name='more'></a><br />
Zofija Rutkauskaitė Paplauskienė mirė Standviliškyje, Bagaslaviškio parapijoje ir buvo palaidota Pyplių kapinėse. Po jos mirties Aleksandras Justinas Paplauskas 1892 metais dar kartą vedė. Aleksandras mirė Prienų kaime ir taip pat buvo palaidotas Pyplių kapinėse. Viena įdomi detalė - Aleksandras Justinas po pirmosios žmonos Zofijos mirties gyveno dar 12 metų, tačiau mirė tą pačią kalendorinę dieną kaip ir ji - sausio 10.</div>
<br />
<table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="float: left; margin-right: 1em; text-align: left;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="http://www.geni.com/family-tree/index/6000000014778802082" style="clear: left; margin-bottom: 1em; margin-left: auto; margin-right: auto;" target="_blank"><img border="0" height="180" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiGL4NKePwqqzcVr_DvfRwjyoVkfQHzPQ3kq-vb8wtFe_Uj0ayflELdVZOdNBdqlqFIGi7O6NtzymVeSSTlquBl6-31sHXnPGAkpfGYmywpAiRylhYaFZqAP82EVUHfnsjsQd3iIYwUi9Y/s200/Jonas+Paplauskas.jpg" width="200" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><a href="http://www.geni.com/family-tree/index/6000000014778802082" target="_blank">Paplauskų genealoginis medis</a></td></tr>
</tbody></table>
<b>Bajorystės dokumentai.</b> Suvedinėjant į giminės medį Onos Paplauskaitės Mažeikienės brolius ir seseris prisijungė pastarųjų palikuonys. Praktiškai ryšiai su jais jau buvo nutrūkę. Šiais metais planuojamas šios giminės susitikimas. Kol kas buvome susitikę tik atstovai. Paaiškėjo, kad viena giminaitė, Vijoleta Kamandulienė, Bajorų sąjungoje yra pasitvirtinusi bajorystę. O tai reiškia, kad ji jau buvo davusi užsakymą Lietuvos valstybės istorijos archyvui surinkti protėvių Paplauskų bajorystę patvirtinančius dokumentus. Vijoleta Kamadulienė leido gautus archyvinius dokumentus nusifotografuoti.<br />
<br />
Vienas įdomesnių ir išsamesnių dokumentų -1842 metų Paplauskų bajorystės bylos aprašymas (<a href="http://www.archyvai.lt/lt/lvia.html" target="_blank">LVIA</a> F. 391, Ap. 5, B. 527, L. 1 - 7v.). Ten nurodytas ir giminės herbas - Tšaska (orig. Trzaska). Giminės bajorystė buvo tvirtinama du kartus: 1819 m. lapkričio 8 d. ir 1842 m. sausio 6 d. Tai atitinka faktą, kad po LDK žemių įjungimo į Rusijos imperiją iš bajorų buvo pareikalauta pasitvirtinti bajorystę. Tačiau norėjusių pasitvirtinti bajorystę skaičius Rusijos valdžiai pasirodė per didelis ir 1833 metais buvo įsakyta pateikti kilmės įrodymus, atitinkančius naujus griežtesnius reikalavimus. Taigi, praktiškai reikėjo bajorystę pasitvirtinti iš naujo. Tą antrąjį kartą Paplauskai į bylą įtraukė ir naujai gimusius giminės atstovus, tame tarpe Justiną Aleksandrą.<br />
Iš minėto dokumento ir prie jo esančio genealoginio medžio matome visą liniją protėvių. Aleksandro Justino tėvas buvo Martynas, toliau protėvių eilėje Antanas, Jonas, Matas, Simonas ir vėl Jonas.<br />
Reikia paminėti, kad Paplauskams bajorystės pasitvirtinimas užsitęsė.
Nors Vilniaus Bajorų Deputatų Susirinkimas ir jo veiksmus tikrinusi speciali
Komisija bajorystę pripažino, bet pagal kitus archyvinius dokumentus (LVIA F. 391, ap. 7, b. 608)
matome, kad Rusijos Senato Heroldijos departamentas pareikalavo papildomų įrodymų. Apie tai
giminei buvo pranešta 1848 m. gruodžio 23 d. Buvo reikalaujama papildomus
dokumentus pateikti per tris metus nuo šio pranešimo. To nepadarius
giminė būtų įrašyta į vienkiemininkus (carinės valdžios bandytas sukurti
tarpinis luomas). Iš vėlesnių dokumentų matome, kad giminei pavyko pateikti visus reikalingus dokumentus ir 1859 m. birželio mėn. 18 d. Heroldija Paplauskų bajorystę patvirtino. <br />
<br />
<b>Turtinė padėtis ir geografija.</b> Sprendžiant iš minėto bylos aprašymo (1842 m), galima daryti išvadą, kad Paplauskai buvo neturtingi bajorai. Tačiau jų finansinė padėtis matyt nebuvo visai bloga, nes dokumentų bajorystės pasitvirtinimui paruošimas kainavo nemažus pinigus ir vargingai gyvenantieji to negalėjo sau leisti. <br />
Paplauskų bylos aprašyme trumpai aprašyti dokumentai, kurie buvo pateikti kaip bajorystės įrodymai.<br />
Pirmasis įrodymui skirtas dokumentas buvo valdos pirkimo sutartis. Pagal šią sutartį Jonas ir Joana Paplauskai iš bajorų Kochanskių 1755 m. gegužės 3d. įsigijo Trakų vaivadijoje esančią Antanaučyznos valdą (arba dvarą, rus. имение) su valstiečiais ir visais kitais priklausiniais.<br />
Antrasis dokumentas buvo testamentas, pasirašytas 1765 m. ir 1766 m. įregistruotas <a href="http://maps.google.com/maps?hl=lt&biw=1920&bih=870&q=breslauja&gs_upl=1096l3717l0l3931l11l8l1l1l1l0l458l1568l0.3.3.0.1l9l0&bav=on.2,or.r_gc.r_pw.r_cp.,cf.osb&um=1&ie=UTF-8&hq=&hnear=0x46c2df4587ee1ef5:0x2cb0fb9a53e956cb,Breslauja,+Baltarusija&ei=DawST6aGDdKtsgbj7MjbDQ&sa=X&oi=geocode_result&ct=title&resnum=1&ved=0CB8Q8gEwAA" target="_blank">Breslaujos (Braslavo) miesto</a> knygose, pagal kurį tas pats Jonas Paplauskas palieką palikimą žmonai iki gyvos galvos, o vėliau savo trims sūnums Antanui, Kazimierui ir Jokūbui. Jonas palieka valdą (имение), esančią Trakų vaivadijoje Tolkūnų bajorkaimyje (akalyčioje), susidedančią iš dirvono ir valstiečio. Šiandien Lietuvoje yra dveji Tolkūnų kaimai: Alytaus ir Varėnos rajonuose. Dar vienas LVIA esantis 1850 m. dokumentas (laiškas) iš Paplauskų bylos (F. 391, ap. 7, b. 608, l. 8) nurodo Antaną Paplauską Martyno gyvenant Trakų apskrities Bieniūnų akalyčioje. Šalia Varėnos rajono Tolkūnų yra Biniūnai, kurie anksčiau buvo žinomi ir kaip <a href="http://www.knygadvaris.lt/vietove.php?ViId=1246" target="_blank">Bieniūnai</a>. Pagal Antano vaikų gimimo metrikus matome, kad jis iš pradžių gyveno Girždžiuose Pabaisko parapijoje, o po to Vaiškūnuose Bagaslaviškio parapijoje. Galbūt Bieniūnuose tebegyveno kažkas iš giminaičių? Įdomu būtų pasižiūrėti to krašto metrikų knygas.<br />
<a href="http://wikimapia.org/#lat=52.7311464&lon=22.8534508&z=14&l=24&m=b" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img border="0" height="200" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjV0irKaKT42XnKzEpS9KNQqlFwpCfc0rK2tfzuOt4uW03tObBCMCmMXJZipOtbqgAeHW31FPPGgPf0Lp4rX0g2wa3vqfUjLogEXdpsiyXYdxr2txV05za1KW4eCyAtXMfMdjRIW-n1dig/s200/poplavai.jpg" width="183" /></a>Iš to paties testamento sužinome dar įdomesnį dalyką. Jonas Paplauskas turėjo tėvoniją ir motiniją - valdą su valstiečiais Didžiuosiuose Poplavuose, Bransko apskrityje. Tai buvusi Jono (testatoriaus) protėvio Juozapo Paplausko valda. Kelintos kartos protėvis buvo Juozapas - nenurodoma. Palenkėje, Bielsko apskrityje yra <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Bransko_vals%C4%8Dius" target="_blank">Brankso valsčius</a>, o jame gyvenvietė - <a href="http://wikimapia.org/#lat=52.7361877&lon=22.8532791&z=13&l=24&m=b" target="_blank">Poplavai</a>. Taigi, čia valsčius pavadintas apskritimi, o Poplavai Didžiaisiais.<br />
Kaip vertinti šį testamentą ir jo informaciją? Gana keista, kad žmogus iš Trakų vaivadijos, kažkodėl važiuoja 200 km į Breslaują registruoti testamento.<span style="font-size: small;"><span face=""calibri" , "sans-serif"" style="line-height: 115%;">¹</span> </span><span style="font-size: small;">(žr. papildymą pabaigoj)</span><br />
Faktas apie valdą Poplavuose, paveldėtą iš nežinia kelintos kartos protėvio - irgi skamba gana keistai. Galbūt šis testamentas buvo "pagamintas" bajorystės įrodymui pagal okupacinės valdžios reikalavimus? Bet tokiu atveju ir Tolkūnuose vietoj negailestingai tikroviškai nuskambėjusio vieno valstiečio, galima buvo nurodyti bent jau kelis. Testamento minimi Didieji Poplavai realybėje yra tiesiog Poplavai. Galbūt šį neatitikimą iš ties paaiškina faktas, kad Paplauskai yra kilę iš Poplavų ir todėl jiems Poplavai yra Didieji?<br />
Kiti byloje minimi įrodymai yra iš devyniolikto amžiaus. Nurodoma pirkimo sutartis, pagal kurią 1811 m. Vincentas Paplauskas (Aleksandro Justino dėdė) su žmona Marija Pacevičiūte iš Kazimiero Pacevičiaus įsigijo dali kondicijos (sutarties sąlygų) Trakų apskrities Statkonių arba Užilgių bajorkaimyje (akalyčioje) su priklausiniais. Yra išlikęs ir kitos šio dvaro dalies pardavimo <a href="https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/atmintis%3AVUB01_000634014#00001" target="_blank">dokumentas</a>. Pagal jį, dalį Užilgių arba Statkokių dvaro iš Jono ir Marijonos Pacevičių 1777 m. nusipirko Kudrevičiai.<br />
Apie kitų Paplauskų valdytą žemę duomenų neturime. Galima spėti, kad Aleksandras Justinas Paplauskas, o taip pat ir jo tėvas Martynas žemę nuomodavosi arba gyveno iš samdomo darbo.<br />
<br />
<b>Trumpai apie bajorų luomą.</b> Bajorai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iš esmės buvo kariūnų (o vėliau jų palikuonių) luomas, turėjęs išskirtinių teisių ir privilegijų. Galima teigti, kad LDK buvo bajoriškos demokratijos šalis. Didžiausią luomo dalį sudarė smulkieji bajorai, kurie turėjo nedaug žemės arba iš vis jos neturėjo. Bežemiai sudarė daugiau kaip pusę bajorų. Taigi buvimas bajoru nebuvo lygus buvimu dvarininku, kaip kai kuriems atrodo. Vieni bežemiai bajorai žemę nuomodavosi, kiti buvo tarnybiniai bajorai ir gyveno iš samdomojo darbo. Lietuvos teritorijai atsidūrus Rusijos imperijos sudėtyje, bajorų luomas perėmė Rusijos bajorų teises. Išskirtinės bajorų privilegijos buvo panaikintos 1863 m. caro įsakymu.<br />
<br />
<b>Giminės kilmės istorija. </b>Nors<b> </b>nenutrūkusios giminystės sekos protėvių Paplauskų duomenys siekia tik XVIII a., o paminėti seniausi protėviai matyt gyveno XVII a., visgi kelios užuominos leidžia pratęsti paieškas dar ankstesniame laikmetyje.<br />
Pavardė Paplauskai (Popławski), žinoma, nesuteikia pagrindo manyti, kad ši giminė turi bendrą kilmę su kitais Paplauskais. Tai yra vietovardinės kilmės pavardė. O tokių vietovardžių yra šiandieninėje Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrajinoje. Štai ir Vilniuje buvo Poplavo rajonas (dabar Paplaujos gatvė). "Popław" lenkų kalba reiškia: 1) banga; srovė; 2) užliejama (šlapia) pieva.<br />
Paplauskų bajorystės byloje nurodoma jų kilmė iš šalia Bransko esančių Poplavų. Tai jau konkreti geografinė nuoroda. Tačiau net ir toje pat vietovėje gyvenę giminystės ryšiais nesusiję žmonės galėjo gauti tą pačią pavardę. Pavyzdžiui Paplauskų yra ir tarp totorių ir tarp žydų. Todėl antroji dar svarbesnė nuoroda yra giminės herbas - Tšaska. Nes yra dar septynių kitų herbų Paplauskų.<br />
Duomenų apie Tšaskos herbo Paplauskus galima rasti heraldiniuose žinynuose. Igno Kapicos Milevskio žinyne minima Goluchauskų Tšaskos herbo giminė (Dom Gołuchowskich). Knygoje pateikiamas 1416 metais datuojamas lotyniškas įrašas: Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvhaniae, Jacobo et Bartholomeo
de Gołuchow fratribus germanis bona Popławy perpetuo dando,
contulit Privilegium (Aleksandras Vytautas Dydysis Lietuvos kunigaikštis broliams Jokūbui ir Baltramiejui iš Goluchovo skirdamas visam laikui Poplavų valdą suteikė privilegiją). Žinyne toliau rašoma, kad tie iš Goluchovo, t.y. Goluchauskai iš Poplavų valdos, su savo palikuonimis pasivadino Paplauskais ir nuo jų kilo Paplauskų gimimė ("od nich
dom Popławski pochodzi" - Herbarz Ignacego Kapicy Milewskiego,133 psl. 167 įrašas).<br />
Kasper Niesicki (Herbarz Polski, t.7, psl. 387) Tšaskos herbo Paplauskus taip pat kildina iš Palenkės vaivadijos. Toliau teigiama, kad Okolski's yra rašęs, kad tie pavardę gavo iš Poplavų ir Splavų valdų, tačiau yra tų pačių šaknų, kaip ir Goluchauskai.<br />
Kitas Heraldinis žinynas (Rodzina herbarz szlachty Polskiej, 14 t. 251 psl.), tiesa, nurodo, kad Tšaskos herbo Paplauskai kilo iš Palenkės vaivadijos Mielniko žemės. Manau, kad čia turimi mintyje tie patys Bielsko apskrities šalia Bransko esantys Poplavai. Pastarieji nuo Mielniko atitolę apie 50 km.<br />
Zygmunt Gloger (<a href="http://literat.ug.edu.pl/glogre/0036.htm" target="_blank">Geografia historyczna ziem dawnej Polski</a>) pateikia faktą, kad XVIII a. pabaigoje Daugiausiai Bielsko žemėje nuosavų paveldimų dvarų (valdų) buvo Poplavuose, iš viso 72 valdos. Ir daugumą iš jų priklausė Paplauskams. Tuo tarpu Mielniko žemėje smulkių bajorų beveik nebuvo.<br />
O ir šiandien<a href="http://www.moikrewni.pl/mapa/kompletny/pop%25C5%2582awski.html" target="_blank"> internetiniame Lenkų pavardžių žemėlapyje</a> Palenkės Vaivadijoje (ypač Balstogės ir Bielsko apskrityse) Paplauskų yra daugiausiai.<br />
<a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Palenk%C4%97s_vaivadija_%28ATR%29" target="_blank">Palenkė</a> - istorinė jotvingių žemė kelis šimtus metų buvo atsidūrusi
kryžiuočių, rusėnų, lenkų ir lietuvių kovų kryžkelėje. Dėl to gyventojų
tankumas čia buvo nedidelis. Palenkė nuo XIII a. priklausė LDK. Vytautui
būnat LDK kunigaikščiu, jam reikėjo riterių valstybės kovoms rytuose. Už tarnybą kariuomenėje riteriai
gaudavo 10, o kartais ir daugiau valakų žemės (apie 200 ha). Tam
reikalui puikiai tiko ištuštėjusios Palenkės žemės.<br />
Žinynuose minimi ir kiti Tšaskos herbo Paplauskai, kilę iš Vyganauskų
(od Wygonowskich). Tik šie Paplauskų pavardę gavo nuo Baltarusijoje
netoli Bialyničių esančių <a href="http://www.radzima.org/pl/miejsce/poplawy.html" target="_blank">Poplavų</a>.<br />
Lietuviškai apie Paplauskus yra rašiusi <span style="color: black;">Elena Eringienė (Moncevičių gyvenimas šimtamečių topolių paūksmėje, psl. 149-157). Knygoje pateiktas autorės protėvių bajorystės tvirtinimo dokumento vertimas ir ištraukų iš heraldinių knygų vertimai. Elenos protėviai save irgi kildino iš Bransko valsčiaus, tik jį (valsčių) iškėlė net iki kunigaikštystės (priminsiu, kad maniškiai Paplauskai Branko valsčių iškėlė tik iki apskrities).</span><br />
<span style="color: black;">Lenku kalba yra tinklapis skirtas<a href="http://poplawski.webs.com/" target="_blank"> Paplauskų giminei</a>. Ten surikta daug medžiagos iš įvairių knygų apie Paplauskus ir jų istoriją.</span><br />
<br />
<a href="https://pl.wikipedia.org/wiki/Trzaska_(herb_szlachecki)#/media/File:POL_COA_Trzaska.svg" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img border="0" height="200" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiPeYZgzDDXC-2RfyUCuw8yajN7p_XNVE9hWL3FKhEKZJfGE9GGigomG87VsbfeqViWJHyCcpHzpdk8yBxIC0NtpBdb8qypIFqWDm7GErIlJt2mHidhXL9vTF3uXoONCYq80qbU_-m2n64/s200/429px-POL_COA_Trzaska.svg.png" width="143" /></a><span style="color: black;"><b>Herbas Tšaska </b>(Trzaska, alternatyvūs pavadinimai: Biała, Lubiewa, Lubiewo, Trzeska). </span>Atsižvelgiant, kad herbe pavaizduoti nulaužti kardai, versti matyt galima būtų “nuolauža”. Legenda, kurią užrašė Niesicki teigia, kad mūšio su kryžiuočiais metu iškilo pavojus Lenkijos karaliaus Boleslovo Narsiojo gyvybei. Šalia buvęs karys vardu Tšaska narsai puolė ginti karaliaus. Deja, kardas lūžo. Laimei, kariūnas gavo antrą kardą ir galėjo kautis toliau. Jis kovėsi su tokia jėga, kad ir antrasis kardas lūžo. Tačiau priešai jau buvo atremti. Karalius už tokią narsą kariūną apdovanojo herbu, pavadintu jo vardu.<br />
Yra šio herbo atmainų, kur vietoj nulaužtų kardų yra <a href="http://www.gradzki.info/index.php?p=1_10_Ostoja" target="_blank">kryžiai</a>. Manoma, kad pusmėnulį herbams lenkų bajorai perėmė iš kryžiuočių, o pastarieji buvo perėmę iš musulmonų. Pusmėnulis simbolizuoja garbės viltį, tikėjimą, sėkmę ir šeimyninę laimę (<a href="http://www.genealogia.okiem.pl/glossary/glossary.php?word=ksi%EA%BFyc" target="_blank">Leksikon gealogiczny</a>).<br />
Lietuvos bajorai savo herbų neturėjo, todėl siekiant vis glaudesnio dviejų valstybių bendradarbiavimo 1413 metais Horoldės unijos metu lietuvių bajorų giminės gavo lenkų bajorų herbus. Kitų herbų tarpe buvo ir Tšaska. Lenkijos, o vėliau ir LDK išskirtinumas Europoje - heraldinės giminės - kai tarpusavyje giminystės ryšiais nesusijusios bajorų giminės turėjo tuos pačius herbus. Manoma, kad dalis herbų galėjo atsirasti kariams buriantis į būrius.<br />
<br />
<br />
<span style="font-size: small;"><span face=""calibri" , "sans-serif"" style="line-height: 115%;">Papildymas</span></span><br />
<span style="font-size: small;"><span face=""calibri" , "sans-serif"" style="line-height: 115%;">¹</span> </span><span style="font-size: small;">Vilniaus Universiteto bibliotekoje yra išrašai iš Breslaujos
pavieto knygų iš kurių sužinome, kad Breslaujoj 1779 - 1780 m. buvo
įregistruoti ir Bransko pavieto medžioklio Jokūbo Paplausko turto
perleidimo dokumentai. Jokūbo tėvavardis dokumentuose nenurodytas. Iš
giminės medžio žinome, kad vienas iš Jono sūnų buvo Jokūbas. Galbūt VU
esančiuose dokumentuose ir minimas šis Jokūbas? Jei sūnus susijęs su tuo
kraštu, logiška, kad ir tėvas ten galėjo įregistruoti savo testamentą.
Žinoma, kol kas tai tik nepatikrintas spėjimas.</span>
<br />
<span style="font-size: small;">Viename dokumente nurodyta, kad Jokūbas savo žmonai Rachelei
Kvintaitei užrašo valdą Ašmenos paviete ir pinigų sumą. O kitose
dokumentuose Jokūbas ir Rachelė Kvintaitė atsisako palikimo dalies
Breslaujos statybininkaičio Florijono Previš Kvintos naudai. Be kitų
sunkiau įskaitomų minima Kimbariškės (Ignalinos rajonas) arba
Kimbartiškės (Zarasų rajonas) valda. Nurodoma, kad Florijonas su jais
atsiskaitė. Trumpus dokumentų aprašymus galima susirasti <a href="https://lanka.vu.lt/F/RF5QD5XPLQ4LUAF2HL2G7SUP8F423SQH2AGYIM87PNTPT2CE2V-17307?func=find-b-0&local_base=rankr" target="_blank">VUB elektroniniuose kataloguose</a>.</span><i><br />
</i><br />
<span style="font-size: small;"><br /></span>
<span style="font-size: small;">P.S. Dalis šio teksto buvo panaudota enciklopediniame leidinyje "Lietuvos bajorai", nenurodant tikrojo autoriaus. <a href="https://www.facebook.com/groups/810450312340458/permalink/2096456587073151/" target="_blank">Straipsnio leidinyje autorė tą faktą pripažino čia.</a> O štai knygą sudarinėjusių <a href="https://www.lbks.lt/veikla/leidyba/tarpukario-bajorai/518-knyga-lietuvos-bajorai" target="_blank">asmenų komandą</a> atsakomybės neprisiima.</span></div>
R. A.http://www.blogger.com/profile/14469281602011711473noreply@blogger.com16