2012-01-02

Paplauskai

Maždaug po metų laiko nuo genealoginio medžio kūrimo pradžios bandau apibendrinti informaciją apie vieną savo protėvių liniją.
Man įdomios visos mano protėvių linijos, bet pastarajai išsiaiškinti sąlygos buvo palankesnės. Kadangi vyriška linija perduodamos pavardės, tai ir aprašymą nukeliu į protėvius su šia pavarde.

Bajoriškasis Paplauskų herbas "Trzaska".
Mano proprosenelis (mano tėvo mamos mamos tėvas) - Aleksandras Justinas Paplauskas (1823 - 1903). Pavardės variantai originaliuose XIX a. dokumentuose Поплавски, Popławski. Šios linijos paieškas palengvino internete  esantys Bagaslaviškio RKB parapijos metrikai. Ten buvo įrašai apie mano prosenelę Oną Paplauskaitę Mažeikienę (1855-1921), Aleksandro Justino dukrą. Ten suradom ir daugiau įrašų apie Onos tėvus, brolius ir seseris. Nors ankstesnieji įrašai visgi yra Pabaisko metrikuose. Šeimoje buvo kalbama, kad mano tėvo mamos šeima buvo šlėktos (t.y. bajorai). Skaitant metrikus prieš vardą ir pavardę iš tiesų parašyta “bajoras” (дворянин). Keblumų sudarė tai, kad Bagaslaviškio parapijos XIX a. vidurio metrikuose yra įrašai apie trijų Paplauskų šeimų vaikų gimimus. Kaip paaiškėjo vėliau, antrasis Paplauskas buvo mano proprosenelio brolis. Mane domino šeima, kurioje gimė Ona Paplauskaitė. Po Oną buvo kiekvienoj iš trijų šeimų. Situacija paaiškėjo suradus trijų Onų mirties įrašus.
Aleksandras Justinas Paplauskas 1845 metais vedė mano proprosenelę Zofiją Rutkauskaitę (1831 - 1891), Vincento ir Bogumilos Survilaitės dukrą. Yra duomenų apie 12 Paplauskų šeimoje gimusių vaikų. Mano prosenelė Ona Paplauskaitė (Mažeikienė) gimė 1855 m. Šioje šeimoje pagal metrikų duomenis galime matyti bajorišką bruožą - mobilumą. Valstiečiai tais lakais taip laisvai keisti gyvenamosios vietos negalėjo. Pirmieji Aleksandro Justino vaikai, tarp jų ir Ona, gimė Pabaisko parapijoje, Skopiškių kaime. O Karolio (1857 m.) gimimo vieta - Vaiškūnų kaimas, Bagaslaviškio parapijoje. Stanislovas vėlgi gimė (1859 m.) Pabaisko parapijoje (kaimas neįskaitomas), 1864 m. Filomena ir 1866 metais Bogumila gimė Aleksandriškių užusienyje (vienkiemyje), Širvintų parapijoje.

Zofija Rutkauskaitė Paplauskienė mirė Standviliškyje, Bagaslaviškio parapijoje ir buvo palaidota Pyplių kapinėse. Po jos mirties Aleksandras Justinas Paplauskas 1892 metais dar kartą vedė. Aleksandras mirė Prienų kaime ir taip pat buvo palaidotas Pyplių kapinėse. Viena įdomi detalė - Aleksandras Justinas po pirmosios žmonos Zofijos mirties gyveno dar 12 metų, tačiau mirė tą pačią kalendorinę dieną kaip ir ji - sausio 10.

Paplauskų genealoginis medis
Bajorystės dokumentai. Suvedinėjant į giminės medį Onos Paplauskaitės Mažeikienės brolius ir seseris prisijungė pastarųjų palikuonys. Praktiškai ryšiai su jais jau buvo nutrūkę. Šiais metais planuojamas šios giminės susitikimas. Kol kas buvome susitikę tik atstovai. Paaiškėjo, kad viena giminaitė Bajorų sąjungoje yra pasitvirtinusi bajorystę, o tai reiškia, kad ji jau yra surinkusi nemažai archyvinės medžiagos apie protėvius Paplauskus.
Vienas įdomesnių ir išsamesnių dokumentų -1842 metų Paplauskų bajorystės bylos aprašymas (LVIA F. 391, Ap. 5, B. 527, L. 1 - 7v.). Ten nurodytas ir giminės herbas - Tšaska (orig. Trzaska). Giminės bajorystė buvo tvirtinama du kartus: 1819 m. lapkričio 8 d. ir 1842 m. sausio 6 d. Tai atitinka faktą, kad po LDK žemių įjungimo į Rusijos imperiją iš bajorų buvo pareikalauta pasitvirtinti bajorystę. Tačiau norėjusių pasitvirtinti bajorystę skaičius Rusijos valdžiai pasirodė per didelis ir 1833 metais buvo įsakyta pateikti kilmės įrodymus, atitinkančius naujus griežtesnius reikalavimus. Taigi, praktiškai reikėjo bajorystę pasitvirtinti iš naujo. Tą antrąjį kartą Paplauskai į bylą įtraukė ir naujai gimusius giminės atstovus, tame tarpe Justiną Aleksandrą.
Iš minėto dokumento ir prie jo esančio genealoginio medžio matome visą liniją protėvių. Aleksandro Justino tėvas buvo Martynas, toliau protėvių eilėje Antanas, Jonas, Matas, Simonas ir vėl Jonas.
Reikia paminėti, kad Paplauskams bajorystės pasitvirtinimas užsitęsė. Nors Vilniaus Bajorų Deputatų Susirinkimas ir jo veiksmus tikrinusi speciali Komisija bajorystę pripažino, bet pagal kitus archyvinius dokumentus (LVIA F. 391, ap. 7, b. 608) matome, kad Rusijos Senato Heroldijos departamentas pareikalavo papildomų įrodymų. Apie tai giminei buvo pranešta 1848 m. gruodžio 23 d. Buvo reikalaujama papildomus dokumentus pateikti per tris metus nuo šio pranešimo. To nepadarius giminė būtų įrašyta į vienkiemininkus (carinės valdžios bandytas sukurti tarpinis luomas). Iš vėlesnių dokumentų matome, kad giminei pavyko pateikti visus reikalingus dokumentus ir 1859 m. birželio mėn. 18 d. Heroldija Paplauskų bajorystę patvirtino. 

Turtinė padėtis ir geografija. Sprendžiant iš minėto bylos aprašymo (1842 m), galima daryti išvadą, kad Paplauskai buvo neturtingi bajorai. Tačiau jų finansinė padėtis matyt nebuvo visai bloga, nes dokumentų bajorystės pasitvirtinimui paruošimas kainavo nemažus pinigus ir vargingai gyvenantieji to negalėjo sau leisti.
Paplauskų bylos aprašyme trumpai aprašyti dokumentai, kurie buvo pateikti kaip bajorystės įrodymai.
Pirmasis įrodymui skirtas dokumentas buvo valdos pirkimo sutartis. Pagal šią sutartį Jonas ir Joana Paplauskai iš bajorų Kochanskių 1755 m. gegužės 3d. įsigijo Trakų vaivadijoje esančią Antanaučyznos valdą (arba dvarą, rus. имение) su valstiečiais ir visais kitais priklausiniais.
Antrasis dokumentas buvo testamentas, pasirašytas 1765 m. ir 1766 m. įregistruotas Breslaujos (Braslavo) miesto knygose, pagal kurį tas pats Jonas Paplauskas palieką palikimą žmonai iki gyvos galvos, o vėliau savo trims sūnums Antanui, Kazimierui ir Jokūbui. Jonas palieka valdą (имение), esančią Trakų vaivadijoje Tolkūnų bajorkaimyje (akalyčioje), susidedančią iš dirvono ir valstiečio. Šiandien Lietuvoje yra dveji Tolkūnų kaimai: Alytaus ir Varėnos rajonuose. Dar vienas LVIA esantis 1850 m. dokumentas (laiškas) iš Paplauskų bylos (F. 391, ap. 7, b. 608, l. 8) nurodo Antaną Paplauską Martyno gyvenant Trakų apskrities Bieniūnų akalyčioje. Šalia Varėnos rajono Tolkūnų yra Biniūnai, kurie anksčiau buvo žinomi ir kaip Bieniūnai. Pagal Antano vaikų gimimo metrikus matome, kad jis iš pradžių gyveno Girždžiuose Pabaisko parapijoje, o po to Vaiškūnuose Bagaslaviškio parapijoje. Galbūt Bieniūnuose tebegyveno kažkas iš giminaičių? Įdomu būtų pasižiūrėti to krašto metrikų knygas.
Iš to paties testamento sužinome dar įdomesnį dalyką. Jonas Paplauskas turėjo tėvoniją ir motiniją - valdą su valstiečiais Didžiuosiuose Poplavuose, Bransko apskrityje. Tai buvusi Jono (testatoriaus) protėvio Juozapo Paplausko valda. Kelintos kartos protėvis buvo Juozapas - nenurodoma. Palenkėje, Bielsko apskrityje yra Brankso valsčius, o jame gyvenvietė - Poplavai. Taigi, čia valsčius pavadintas apskritimi, o Poplavai Didžiaisiais.
Kaip vertinti šį testamentą ir jo informaciją? Gana keista, kad žmogus iš Trakų vaivadijos, kažkodėl važiuoja 200 km į Breslaują registruoti testamento.¹ (žr. papildymą pabaigoj)
Faktas apie valdą Poplavuose, paveldėtą iš nežinia kelintos kartos protėvio - irgi skamba gana keistai. Galbūt šis testamentas buvo "pagamintas" bajorystės įrodymui pagal okupacinės valdžios reikalavimus? Bet tokiu atveju ir Tolkūnuose vietoj negailestingai tikroviškai nuskambėjusio vieno valstiečio, galima buvo nurodyti bent jau kelis. Testamento minimi Didieji Poplavai realybėje yra tiesiog Poplavai. Galbūt šį neatitikimą iš ties paaiškina faktas, kad Paplauskai yra kilę iš Poplavų ir todėl jiems Poplavai yra Didieji?
Kiti byloje minimi įrodymai yra iš devyniolikto amžiaus. Nurodoma pirkimo sutartis, pagal kurią Vincentas Paplauskas (Aleksandro Justino dėdė) su žmona Marija (Pacevičiūte) iš Kazimiero Pacevičiaus įsigijo dali kondicijos (sutarties sąlygų) Trakų apskrities Steukoncių (Steckoncių ?) arba Zašigų (?) bajorkaimyje (akalyčioje) su priklausiniais (šiais laikais Trakų rajone yra kaimas Statkonys). Galbūt Kazimieras Pacevičius buvo Marijos brolis ir todėl jų šeimos dalinosi viena valda.
Apie kitų Paplauskų valdytą žemę duomenų neturime. Galima spėti, kad Aleksandras Justinas Paplauskas, o taip pat ir jo tėvas Martynas žemę nuomodavosi arba gyveno iš samdomo darbo.

Trumpai apie bajorų luomą. Bajorai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iš esmės buvo kariūnų (o vėliau jų palikuonių) luomas, turėjęs išskirtinių teisių ir privilegijų. Galima teigti, kad LDK buvo bajoriškos demokratijos šalis. Didžiausią luomo dalį sudarė smulkieji bajorai, kurie turėjo nedaug žemės arba iš vis jos neturėjo. Bežemiai sudarė daugiau kaip pusę bajorų. Taigi buvimas bajoru nebuvo lygus buvimu dvarininku, kaip kai kuriems atrodo. Vieni bežemiai bajorai žemę nuomodavosi, kiti buvo tarnybiniai bajorai ir gyveno iš samdomojo darbo. Lietuvos teritorijai atsidūrus Rusijos imperijos sudėtyje, bajorų luomas perėmė Rusijos bajorų teises. Išskirtinės bajorų privilegijos buvo panaikintos 1863 m. caro įsakymu.

Giminės kilmės istorija. Nors nenutrūkusios giminystės sekos protėvių Paplauskų duomenys siekia tik XVIII a., o paminėti seniausi protėviai matyt gyveno XVII a., visgi kelios užuominos leidžia pratęsti paieškas dar ankstesniame laikmetyje.
Pavardė Paplauskai (Popławski), žinoma, nesuteikia pagrindo manyti, kad ši giminė turi bendrą kilmę su kitais Paplauskais. Tai yra vietovardinės kilmės pavardė. O tokių vietovardžių yra šiandieninėje Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrajinoje. Štai ir Vilniuje buvo Poplavo rajonas (dabar Paplaujos gatvė). "Popław" lenkų kalba reiškia: 1) banga; srovė; 2) užliejama (šlapia) pieva.
Paplauskų bajorystės byloje nurodoma jų kilmė iš šalia Bransko esančių Poplavų. Tai jau konkreti geografinė nuoroda. Tačiau net ir toje pat vietovėje gyvenę giminystės ryšiais nesusiję žmonės galėjo gauti tą pačią pavardę. Pavyzdžiui Paplauskų yra ir tarp totorių ir tarp žydų. Todėl antroji dar svarbesnė nuoroda yra giminės herbas - Tšaska. Nes yra dar septynių kitų herbų Paplauskų.
Duomenų apie Tšaskos herbo Paplauskus galima rasti heraldiniuose žinynuose. Igno Kapicos Milevskio žinyne minima Goluchauskų Tšaskos herbo giminė (Dom Gołuchowskich). Knygoje pateikiamas 1416 metais datuojamas lotyniškas įrašas: Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvhaniae, Jacobo et Bartholomeo de Gołuchow fratribus germanis bona Popławy perpetuo dando, contulit Privilegium (Aleksandras Vytautas Dydysis Lietuvos kunigaikštis broliams Jokūbui ir Baltramiejui iš Goluchovo skirdamas visam laikui Poplavų valdą suteikė privilegiją). Žinyne toliau rašoma, kad tie iš Goluchovo, t.y. Goluchauskai iš Poplavų valdos, su savo palikuonimis pasivadino Paplauskais ir nuo jų kilo Paplauskų gimimė ("od nich dom Popławski pochodzi" -  Herbarz Ignacego Kapicy Milewskiego,133 psl. 167 įrašas).
Kasper Niesicki (Herbarz Polski, t.7, psl. 387) Tšaskos herbo Paplauskus taip pat kildina iš Palenkės vaivadijos. Toliau teigiama, kad Okolski's yra rašęs, kad tie pavardę gavo iš Poplavų ir Splavų valdų, tačiau yra tų pačių šaknų, kaip ir Goluchauskai.
Kitas Heraldinis žinynas (Rodzina herbarz szlachty Polskiej, 14 t. 251 psl.), tiesa, nurodo, kad Tšaskos herbo Paplauskai kilo iš Palenkės vaivadijos Mielniko žemės. Manau, kad čia turimi mintyje tie patys Bielsko apskrities šalia Bransko esantys Poplavai. Pastarieji nuo Mielniko atitolę apie 50 km.
Zygmunt Gloger (Geografia historyczna ziem dawnej Polski) pateikia faktą, kad XVIII a. pabaigoje Daugiausiai Bielsko žemėje nuosavų paveldimų dvarų (valdų) buvo Poplavuose, iš viso 72 valdos. Ir daugumą iš jų priklausė Paplauskams. Tuo tarpu Mielniko žemėje smulkių bajorų beveik nebuvo.
O ir šiandien internetiniame Lenkų pavardžių žemėlapyje Palenkės Vaivadijoje (ypač Balstogės ir Bielsko apskrityse) Paplauskų yra daugiausiai.
Palenkė - istorinė jotvingių žemė kelis šimtus  metų buvo atsidūrusi kryžiuočių, rusėnų, lenkų ir lietuvių kovų kryžkelėje. Dėl to gyventojų tankumas čia buvo nedidelis. Palenkė nuo XIII a. priklausė LDK. Vytautui būnat LDK kunigaikščiu, jam reikėjo riterių valstybės kovoms rytuose. Už tarnybą kariuomenėje riteriai gaudavo 10, o kartais ir daugiau valakų žemės (apie 200 ha). Tam reikalui puikiai tiko ištuštėjusios Palenkės žemės.
Žinynuose minimi ir kiti Tšaskos herbo Paplauskai, kilę iš Vyganauskų (od Wygonowskich). Tik šie Paplauskų pavardę gavo nuo Baltarusijoje netoli Bialyničių esančių Poplavų.
Lietuviškai apie Paplauskus yra rašiusi Elena Eringienė (Moncevičių gyvenimas šimtamečių topolių paūksmėje, psl. 149-157). Knygoje pateiktas autorės protėvių bajorystės tvirtinimo dokumento vertimas ir ištraukų iš heraldinių knygų vertimai. Elenos protėviai save irgi kildino iš Bransko valsčiaus, tik jį (valsčių) iškėlė net iki kunigaikštystės (priminsiu, kad maniškiai Paplauskai Branko valsčių iškėlė tik iki apskrities).
Lenku kalba yra tinklapis skirtas Paplauskų giminei. Ten surikta daug medžiagos iš įvairių knygų apie Paplauskus ir jų istoriją.

Herbas Tšaska (Trzaska, alternatyvūs pavadinimai: Biała, Lubiewa, Lubiewo, Trzeska). Atsižvelgiant, kad herbe pavaizduoti nulaužti kardai, versti matyt galima būtų “nuolauža”. Legenda, kurią užrašė Niesicki teigia, kad mūšio su kryžiuočiais metu iškilo pavojus Lenkijos karaliaus Boleslovo Narsiojo gyvybei. Šalia buvęs karys vardu Tšaska narsai puolė ginti karaliaus. Deja, kardas lūžo. Laimei, kariūnas gavo antrą kardą ir galėjo kautis toliau. Jis kovėsi su tokia jėga, kad ir antrasis kardas lūžo. Tačiau priešai jau buvo atremti. Karalius už tokią narsą kariūną apdovanojo herbu, pavadintu jo vardu.
Yra šio herbo atmainų, kur vietoj nulaužtų kardų yra kryžiai. Manoma, kad pusmėnulį herbams lenkų bajorai perėmė iš kryžiuočių, o pastarieji buvo perėmę iš musulmonų. Pusmėnulis simbolizuoja garbės viltį, tikėjimą, sėkmę ir šeimyninę laimę (Leksikon gealogiczny).
Lietuvos bajorai savo herbų neturėjo, todėl siekiant vis glaudesnio dviejų valstybių bendradarbiavimo 1413 metais Horoldės unijos metu lietuvių bajorų giminės gavo lenkų bajorų herbus. Kitų herbų tarpe buvo ir Tšaska. Lenkijos, o vėliau ir LDK išskirtinumas Europoje - heraldinės giminės - kai tarpusavyje giminystės ryšiais nesusijusios bajorų giminės turėjo tuos pačius herbus. Manoma, kad dalis herbų galėjo atsirasti kariams buriantis į būrius.


Papildymas
¹ Vilniaus Universiteto bibliotekoje yra išrašai iš Breslaujos pavieto knygų iš kurių sužinome, kad Breslaujoj 1779 - 1780 m. buvo įregistruoti ir Bransko pavieto medžioklio Jokūbo Paplausko turto perleidimo dokumentai. Jokūbo tėvavardis dokumentuose nenurodytas. Iš giminės medžio žinome, kad vienas iš Jono sūnų buvo Jokūbas. Galbūt VU esančiuose dokumentuose ir minimas šis Jokūbas? Jei sūnus susijęs su tuo kraštu, logiška, kad ir tėvas ten galėjo įregistruoti savo testamentą. Žinoma, kol kas tai tik nepatikrintas spėjimas.
Viename dokumente nurodyta, kad Jokūbas savo žmonai Rachelei Kvintaitei užrašo valdą Ašmenos paviete ir pinigų sumą. O kitose dokumentuose Jokūbas ir Rachelė Kvintaitė atsisako palikimo dalies Breslaujos statybininkaičio Florijono Previš Kvintos naudai. Be kitų sunkiau įskaitomų minima Kimbariškės (Ignalinos rajonas) arba Kimbartiškės (Zarasų rajonas) valda. Nurodoma, kad Florijonas su jais atsiskaitė. Trumpus dokumentų aprašymus galima susirasti VUB elektroniniuose kataloguose.

12 komentarų:

  1. Gražus straipsnis. Kantrybės ir ištvermės linkiu Autoriui bei puoselėti ir toliau šią temą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sveiki, Jūsų straipsnyje radau Rinkevičiaus pavardę. Mano prosenelis Rinkevičius, senelė Katerina Rinkevičiūtė, šeima kalbėjo lenkiškai, gyveno Puodiškės kaime, priklausė Beržinių parapijai, dabar Lenkija "Berzniki". Įdomu ar nėra kokių sąsajų su Jūsų gimine. Mano el. adresas onazil@inbox.lt.
    Būsiu dėkinga jei atsakysite.
    Pagarbiai, Ona Žilinskienė

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kiek siekia Širvintų RKB metrikai, mano protėviai Rinkevičiai gyveno Širvintų rajone. Taigi sąsajų turbūt nėra.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Sveiki,atsitiktinai aptikau Jūsų straipsnį, nes pati tyrinėju savo giminės medį, ieškau informacijos. Mano šaknys taip pat siekia Širvintas, nes nemažai prosenelių, proprosenelių ir t.t. kilę iš ten. Atsidariusi Jūsų pateiktą nuorodą į geni.com aptikau tokią Oną (Dačkaitę) Paplauskienę ir man išties labai rūpi, ką apie ją žinote, nes mano proproseneliai buvo Dačkos, gyvenę Širvintose.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Apie Oną daugiau nieko nežinau.
      Turbūt skaitėte knygą "Lietuvos Valsčiai. Širvintos". Ten nemažai nuorodų į šaltinius.
      Yra ir internete. Gal jau žinot, bet galiu paminėti.
      http://www.runivers.ru/bookreader/book9582/#page/254/mode/1up
      1795 metų Širvintų dvaro inventorius. Minimas Dačka.
      O labiausiai, žinoma, pasitarnauja Širvintų RKB metrikai.
      http://www.epaveldas.lt/vbspi/
      Į temą reikia įrašyti "Širvintų" ir išmeta XIX a. ir XXa. pradžios metrikus.

      Panaikinti
  5. Kadangi ši Jūsų giminės šaka liečia Širvintas, pagalvojau, kad galbūt Jums bus įdomu: esu sukūrusi puslapį apie savo giminės medį ir pridėjau daug nuotraukų iš Širvintų. Didžiosios dalies žmonių jose nepažįstu, bet gal ką nors atpažinsit ir Jums pravers :)
    http://giminesmedisirkt.blogspot.com/2013/03/derbutu-nuotraukos-i-dalis.html

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Smagu, kai ir kiti Širvintose šaknų turintys sudarinėja savo giminės medžius. Gal kada suvesim visus širvintiškius į vieną medį :)

      Panaikinti
  6. Karolis - baltastriuksmas@gmail.com2014 m. gruodžio 18 d. 16:18

    Sveiki, galbūt jus sudomins vienas radinys. Kazimiero Paplausko (iš Breslaujos apskr.) santuoka Joana Jurkevičiūte (veikiausia iš Biniūnų). Santuoka įregistruota Daugų RK bažnyčioje, 1711 m. LVIA F.604 Ap.11 B.32 L.632 http://i62.tinypic.com/2yni1j6.jpg

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui už informaciją. Tik čia, atrodo, Kazimieras Paulauskas, o ne Paplauskas. Ar yra dar koks prierašas kurio čia nesimato?

      Panaikinti
  7. labai domina Ona PAplauskaite Mazeikiene gal galit pateikti daugiau informacijoa Angele

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kad daugiau ir nėra kažkokios reikšmingesnės informacijos. O kodėl jūs tai domina? Ar esate jos palikuonė? Parašykit man į emailą joakimas eta gmail taškas com

      Panaikinti
  8. Apie Rinkevčius/Rimkevičius renka viena ponia iš rytų,susirašinėju.skakai4etagmailcom

    AtsakytiPanaikinti