Audėjai

Kryžius Kantrimiškio kapinių vietoje

Straipsnis atnaujinamas.

Audėjai - vyriškoji mano protėvių linija. Tradiciškai  ši protėvių šaka genealogijoje laikoma svarbiausia. Be abejonės ji išskirtinė ir man. Juk ir savo pavardę paveldėjau per vyriškąją protėvių liniją. Nors jei kalbėtume apie visus senuosius protėvius, tai ši pavardė tėra tik viena iš 48 man žinomų protėvių pavardžių (maždaug dviejų šimtų penkiasdešimties metų laikotarpyje). Jei žiūrėsime per genetikos prizmę, tai žmogus gauna po pusę genų iš abiejų tėvų. Taigi, mumyse yra po dalį visų mūsų protėvių genų. Tačiau DNR Y chromosoma vėlgi perduodama tik tiesiąja vyriškąja linija (pagal ją galima atsekti pakankamai tolimus vyriškos linijos gimines).
Iš gyvai perduotų atsiminimų galima atkurti tik nedidelę dalį istorijos. XX amžiuje gimė mano tėvas, o senelis Liudvikas gimė dar XIX a. Deja, senelio gyvo matyti neteko. O ir mano tėvui buvo tik 9 metai, kai mirė jo tėvas. Todėl esu girdėjęs tik tėvo pasakotus negausius atsiminimus ir mamos pasakojimus apie tai ką ji yra girdėjusi iš mano tėvo mamos Liudvikos Mažeikaitės Audėjienės. O toliau tenka remtis rašytiniais šaltinais, kurie nors ir pateikia labai ribotą informaciją, bet leidžia atsekti gerokai ilgesnį laiko tarpą.

Tėvo sodinta kriaušė Kantrimiškyje

Pirmiausiai apie pačią pavardę. Dabar ji rašoma - Audėjus. Pirmą kartą išgirdusiam tokią pavardę dažniausiai kylą asociacija su amatininko įvardinimu - audėjas. Tačiau, kaip paaiškėjo, realiai tokios sąsajos nėra. Dabartinę formą pavardė įgavo tik XX a. antroje pusėje. Mano tėvo gimimo metrikuose (1931 m.) pavardė buvo netgi visiškai sutapatinta su amatininko įvardinimu - Audėjas. Tačiau kiti pavardės užrašymo variantai tarpukario Lietuvoje buvo: Audiejus, Avdziejus ir pan. O žmonių atmintyje vis dar buvo prisimenama pavardės forma Ovdziej. Tokia ar panaši buvo užrašyta ant mirusių giminaičių senesniųjų paminklų. Ta pati pavardės forma yra ir XIX a. pabaigos - XX a. pradžios carinės Rusijos laikotarpio metrikuose - Овдзей. Tačiau pats seniausias Širvintų parapijose rastas pavardės variantas dar kitoks. XIX a. pirmoje pusėje buvo rašoma - Audziey.

Paplauskai

Maždaug po metų laiko nuo genealoginio medžio kūrimo pradžios bandau apibendrinti informaciją apie vieną savo protėvių liniją.
Man įdomios visos mano protėvių linijos, bet pastarajai išsiaiškinti sąlygos buvo palankesnės. Kadangi vyriška linija perduodamos pavardės, tai ir aprašymą nukeliu į protėvius su šia pavarde.

Paplauskų herbas Trzaska

Mano proprosenelis (mano tėvo mamos mamos tėvas) - Aleksandras Justinas Paplauskas (1823 - 1903). Pavardės variantai originaliuose XIX a. dokumentuose Поплавски, Popławski. Šios linijos paieškas palengvino internete  esantys Bagaslaviškio RKB parapijos metrikai. Ten buvo įrašai apie mano prosenelę Oną Paplauskaitę Mažeikienę (1855-1921), Aleksandro Justino dukrą. Ten suradom ir daugiau įrašų apie Onos tėvus, brolius ir seseris. Nors ankstesnieji įrašai visgi yra Pabaisko metrikuose. Šeimoje buvo kalbama, kad mano tėvo mamos šeima buvo šlėktos (t.y. bajorai). Skaitant metrikus prieš vardą ir pavardę iš tiesų parašyta “bajoras” (дворянин). Keblumų sudarė tai, kad Bagaslaviškio parapijos XIX a. vidurio metrikuose yra įrašai apie trijų Paplauskų šeimų vaikų gimimus. Kaip paaiškėjo vėliau, antrasis Paplauskas buvo mano proprosenelio brolis. Mane domino šeima, kurioje gimė Ona Paplauskaitė. Po Oną buvo kiekvienoj iš trijų šeimų. Situacija paaiškėjo suradus trijų Onų mirties įrašus.
Aleksandras Justinas Paplauskas 1845 metais vedė mano proprosenelę Zofiją Rutkauskaitę (1831 - 1891), Vincento ir Bogumilos Survilaitės dukrą. Yra duomenų apie 12 Paplauskų šeimoje gimusių vaikų. Mano prosenelė Ona Paplauskaitė (Mažeikienė) gimė 1855 m. Šioje šeimoje pagal metrikų duomenis galime matyti bajorišką bruožą - mobilumą. Valstiečiai tais lakais taip laisvai keisti gyvenamosios vietos negalėjo. Pirmieji Aleksandro Justino vaikai, tarp jų ir Ona, gimė Pabaisko parapijoje, Skopiškių kaime. O Karolio (1857 m.) gimimo vieta - Vaiškūnų kaimas, Bagaslaviškio parapijoje. Stanislovas vėlgi gimė (1859 m.) Pabaisko parapijoje (kaimas neįskaitomas), 1864 m. Filomena ir 1866 metais Bogumila gimė Aleksandriškių užusienyje (vienkiemyje), Širvintų parapijoje.